Iš metinės pasaulinės 4 milijardų tonų maisto gamybos prarandama ketvirtadalis. Pasak Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), maždaug 1,3 milijardo tonų valgomo maisto išmetama. Edinburgo universiteto duomenimis, šis procentas dar didesnis – net 44 proc. žemės ūkio produkcijos niekada nėra suvartojama žmonių.
„Žemėje šiuo metu gyvena apie 7,8 milijardo žmonių, ir kiekvienam iš jų vidutiniškai reikia 1,4 kilogramo maisto“, – teigiama neseniai Didžiosios Britanijos naujienų agentūros Bloomberg-Green atliktame tyrime. „Tai reiškia, kad kiekvienais metais maisto reikia maždaug 3,7 milijardo tonų, kad būtų aprūpinta visa pasaulio gyventojų dalis.“ Tuo pačiu metu būtina vengti didelių gamtinių teritorijų iškirtimo maisto gamybai.
„Išsivysčiusios ir besivystančios šalys maistą švaisto panašiai“, – pripažįsta tyrėjai. „Tik atliekų atsiradimo formos skiriasi. Turtingose šalyse daugiau nei 40 proc. nuostolių įvyksta parduotuvėse ir namuose vartotojų. Skurdesnėse šalyse, kur namų ūkiai švaisto gerokai mažiau, daugiau nei 40 proc. nuostolių tenka laikotarpiui nuo derliaus nuėmimo iki maisto pristatymo.
Remiantis Aplinkos sistemų tyrimų instituto (Esri) duomenimis, galutinai suvartojama tik apie 30–50 proc. galimos produkcijos. Taip pat atkreipiamas dėmesys į prarastą potencialą dėl prastai naudojamų žemės ūkio plotų, kuriuose taikant geresnes technologijas ir valdymą vienam hektarui galima būtų išgauti žymiai daugiau. Teoriškai būtų įmanoma pasiekti net 9 milijardų tonų metinę maisto gamybą.
„Jungtinių Tautų tyrimai rodo, kad 2,2 milijardo hektarų degradavusios buvusios žemės ūkio žemės galėtų būti atkurta atsakingai naudojant trąšas ir laistymą. Dalį šios atkurto žemės būtų skirta miškų atkūrimui, tačiau likusi dalis galėtų kasmet pagaminti apie 500 milijonų tonų maisto“, – nurodoma Bloomberg studijoje.
„Ne visi valgomi augalai skirti maistui“, – priduria Bloomberg. „Beveik 600 milijonų hektarų žemės naudojama etanolio gamybai, kuris yra variklinis kuras. Pereidami prie elektrinių automobilių, atsilaisvintų žemės ūkio plotai, skirti maisto augalams, ir tai galėtų aprūpinti dar apie 280 milijonų žmonių.“
„Žinoma, tai tik teoriniai skaičiavimai. Politika, ekonomika, kultūra ir prekyba taip pat lemia maisto tiekimo grandinę. Nėra nė vienos žemės ūkio sistemos, kuri būtų visiškai optimali. Tačiau net ir realistiškai vertinant yra pakankamai žemės ūkio plotų, kad būtų užtikrintas maisto tiekimas vis augančiam pasaulio gyventojų skaičiui.“