Naujai išrinktas Europos Liaudies Partijos (EPP) pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad grupė žinomų „išminčių“ įvertins Vengrijos valdančiosios partijos Fidesz narystę EPP. Žymūs krikščionys demokratai iki metų pabaigos pateiks ataskaitą. „Po to pradėsiu intensyvius konsultavimus ir sausio pabaigoje priimsime sprendimą“, – sakė Tuskas.
Tuskas ryžtingai kritikavo „politinį populizmą, manipuliatorius ir autokratus“ savo kalboje EVP kongrese Zagrebe. Jis nevartojo Vengrijos premjero Viktoro Orbano vardo, tačiau akivaizdu, kad jo žinutė buvo skirta EVP erzeliui.
Fidesz partija metų pradžioje buvo laikinai suspenduota iš EVP prieš Europos parlamento rinkimus dėl nuolatinės antagonistiškos kritikos Europai, kurią reiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas. Taip pat daugelyje ES šalių kėlė nerimą, kaip Fidesz partija Vengriją iš esmės pavertė vienpartine valstybe.
EVP kai kurie nariai nerimauja dėl galimos Orban išmetimo iš Europos partijos koalicijos. Bijoma, kad taip jis galėtų būti paverstas ekstremistų šalininku, o taip pat EVP prarastų dvylika mandatų Europos Parlamente, kuriuos šiuo metu užima Fidesz.
Lenkas Donaldas Tuskas per pastaruosius penkerius metus buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir vadovavo prezidentų bei premjerų susitikimams. Jį kaip ES pirmininką pakeis Belgijos liberalas buvęs premjeras Michelis.
Buvęs Lenkijos premjeras pastaraisiais metais aktyviai remia Europos reikalus ir daugelis tikisi, kad jis tą patį entuziazmą skirs ir EPP vedimui nauju kursu. EPP yra didžiausia politinė grupė Europoje, tačiau dėl populizmo ir ekstremistinių partijų kilimo ji patyrė rinkėjų nuostolių.
EPP kongreso šeimininkas buvo Kroatijos premjeras Andrejus Plenkovičius. Jis savo atidarymo kalboje paminėjo ginčytinį sprendimą nepriimti Šiaurės Makedonijos ir Albanijos. Jį pavadino „liūdina klaida“. Artimiausi pusmetį, kai Kroatija perims besisukančią ES pirmininkavimo rotaciją, jis galės paremti savo žodžius veiksmais.
Plenkovičius sulaukė paramos iš maždaug šešių šalių (Austrijos, Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Slovėnijos ir Italijos). Šių šalių užsienio reikalų ministrai nėra priešiški stojimo procedūros peržiūrai, dėl kurios Prancūzijos prezidentas Macronas užblokavo derybas su Šiaurės Makedonija ir Albanija.