Pasak naujos JT organizacijos UNEP ataskaitos, pasaulyje kasdien švaistoma daugiau nei 1 milijardas patiekalų. Dėl to maisto tiekimas vis labiau susiduria su problemomis, jau ir taip kenčiantis nuo karo, klimato kaitos ir gyventojų augimo.
UNEP duomenimis, 2022 m. buvo sugeneruota 1,05 milijardo tonų maisto švaistymo (įskaitant nevalgomas dalis). Iš viso maisto švaistymo 60 % kyla iš namų ūkių visame pasaulyje, 28 % – iš maisto tiekimo grandinės ir 12 % – iš mažmeninės prekybos. Pasak UNEP, tai pabrėžia būtinybę kelti sąmoningumą ir keisti elgesį asmenų ir šeimų lygiu.
JT ataskaita ragina imtis veiksmų visais lygmenimis – nuo vyriausybių ir įmonių iki pavienių vartotojų. Europos Sąjungos šalys neseniai nusprendė sustiprinti savo pastangas kovojant su maisto švaistymu. Taip pat pačioms ES šalims palikta spręsti, ar šios priemonės turėtų apimti žemės ūkio ir sodininkystės produkcijos sektorių.
Be maisto švaistymo problemos, kyla ir maisto trūkumo klausimas. Kol didelės maisto apimtys yra švaistomos, milijonai žmonių visame pasaulyje vis dar kenčia badą. Tai kelia klausimų dėl pasaulinės maisto sistemos teisingumo ir tvarumo, teigia UNEP.
Maisto švaistymas toliau kenkia pasaulio ekonomikai, skatina klimato kaitą, gamtos nykimą ir taršą, nors UNEP primena, kad šis klausimas nėra tik turtingų šalių problema. Šalys, nepriklausomai nuo pajamų lygio, vidutiniškai švaisto panašų maisto kiekį vienam gyventojui.
Ataskaita taip pat akcentuoja technologijų ir inovacijų vaidmenį sprendžiant maisto švaistymo ir trūkumo problemas. Naudojant išmanius sprendimus, tokius kaip geresnės saugojimo technologijos, efektyvesnės paskirstymo sistemos bei mobiliosios programėlės, padedančios vartotojams mažinti maisto švaistymą, galima pasiekti reikšmingų pokyčių.
„Maisto švaistymas yra pasaulinė tragedija. Milijonai žmonių šiandien badauja dėl maisto švaistymo visame pasaulyje“, – sakė UNEP direktorė Inger Andersen pristatydama ataskaitą.