Pasauliniu mastu per pastaruosius dvidešimt metų sausra padidėjo beveik trečdaliu. Tiek sausros periodų skaičius, tiek jų trukmė nuo 2000 metų padidėjo 29 procentais.
Tai lėmė apie 124 milijardų dolerių nuostolius, kaip nurodoma Jungtinių Tautų naujojoje sausros ataskaitoje.
Ataskaita buvo pristatyta trečiadienį 15-ojoje Pasaulio dirvožemio konferencijoje Abidžane, Dramblio Kaulo Kranto sostinėje, Vakarų Afrikoje. „Žemė džiūsta, derlinga žemė virsta dulkėmis“, – įspėjo Tarptautinės konvencijos dėl dirvožemio apsaugos (UNCCD) sekretorius Ibrahim Thiaw. Pasak jo, sausra yra viena iš didžiausių tvaraus vystymosi grėsmių.
Nors vandens trūkumas, derlingos žemės praradimas ir tęstinė sausra iki šiol daugiausia paveikdavo mažiau išsivysčiusias šalis, dabar sausros grėsmė vis dažniau kyla ir kitose regionuose. Jungtinės Tautos didėjantį sausros mastą Europoje vadina „žadintuvo skambučiu europiečiams“.
Nyderlandai šiuo metu išgyvena vieną iš sausiausių pavasarių istorijoje, kaip rodo KNMI duomenys. Artimiausias dvi savaites orai bus šilti, o tai turės didelę įtaką žemės ūkiui ir gamtai. Vietomis jau imamasi įvairių priemonių.
Taip Brabanto regione draudžiama siurbti vandenį iš griovių ir upelių, o Veluvės ežerui papildomai tiekiamas vanduo iš Markerio ežero, kad būtų išvengta vandens lygio pernelyg didelio sumažėjimo.
Pasak JT, šiais metais apie 160 milijonų vaikų patyrė sunkią ir ilgalaikę sausrą, o daugiau nei 2,3 milijardo žmonių pasaulyje neturi pakankamo priėjimo prie vandens. Manoma, kad per dvidešimt metų vienas iš keturių vaikų pasaulyje gali susidurti su vandens trūkumu.