Daugiau nei trys ketvirtadaliai iš daugiau nei 500 mlrd. dolerių žemės ūkio subsidijų, kasmet pasaulyje skiriamų žemės ūkio gamintojams, daugiausia trikdo kainų sudarymą ir gali būti žalingos gamtai bei sveikatai. Tai pagrindinė naujo JT pranešimo išvada, paskelbto JT biologinės įvairovės viršūnių susitikimo pradžioje.
Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), JT vystymosi programos (UNDP) ir JT aplinkos programos (UNEP) pranešimas ragina nenuimti ir neišnykinti finansinės paramos maisto gamybai, o ją pakeisti kito pobūdžio naudojimą.
Šios trys JT institucijos teigia, kad tarptautinė bendruomenė nepasieks JT tūkstantmečio tikslų iki 2030 metų, taip pat nepavyks įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimų. Pasaulinė žemės ūkio parama sudaro 15 procentų visos žemės ūkio produkcijos vertės. Per dešimt metų ši suma padidės daugiau nei tris kartus – iki 1,759 trln. dolerių.
Siekiant įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimų tikslus, būtina perorientuoti paramą, ypač aukštųjų pajamų šalyse, nukreipiant ją į mėsos ir pieno pramonės mažinimą. Pagal JT institucijas ši pramonės šaka sudaro 14,5 procento pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo.
Žemų pajamų šalyse vyriausybės turėtų apsvarstyti galimybę perorientuoti paramą kenksmingiems pesticidams ir trąšoms arba monokultūrų augimui.
Dabartinė parama dažniausiai susideda iš kainos paskatų, tokių kaip importo muitai ir eksporto subsidijos, taip pat – mokesčių lengvatų, susietų su konkrečia žaliava ar įvestimi.
Pranešime teigiama, kad šios priemonės yra neveiksmingos, trikdo maisto kainas, kenkia žmonių sveikatai, pažeidžia aplinką ir dažnai yra neteisingos, be to, didelės žemės ūkio bendrovės gauna pirmenybę prieš mažus ūkininkus.
Praėjusiais metais iki 811 milijonų žmonių visame pasaulyje kentėjo nuo nuolatinio bado, o beveik kas trečias pasaulio gyventojas (2,37 mlrd.) visus metus neturėjo pakankamo prieigos prie maisto. Nuo 2019 metų maždaug trys milijardai žmonių kiekviename pasaulio regione negalėjo sau leisti sveikos mitybos, kaip nustatyta praėjusią savaitę JT maisto viršūnių susitikime.
Pranešimuose pažymima, kad nors dauguma žemės ūkio paramos šiuo metu turi neigiamą poveikį, apie 110 mlrd. dolerių skiriama infrastruktūrai, tyrimams ir plėtrai, ir tai naudinga bendrai maisto ir žemės ūkio sektoriaus gerovei.