Švedijos ir Estijos valdžios institucijos Baltijos jūroje pradėjo naują tyrimą dėl 1994 metais įvykusios Estonijos keltas žūties priežasties. Ši laivo katastrofa buvo viena iš mirtiniausių taikos metu jūroje Europoje, žuvo 852 žmonės.
Tarptautinis tyrimas 1997 metais nustatė, kad priežastis buvo priekinės automobilių denio durų defektas, dėl kurio 155 metrų ilgio laivas įgėrė vandens. Šios „sugedusios“ priekinės durys net buvo ištrauktos į paviršių.
Tačiau 2020 metų televizijos dokumentika sukėlė abejones oficialia versija, kai buvo paviešintos vaizdo medžiagos, kuriose matomas keturių metrų skersmens plyšys laivo korpuse. Dabar bijoma, kad galėjo įvykti susidūrimas su povandeniniu laivu arba sprogimas. Aukų artimieji ir šeimos nuo to laiko reikalauja tyrimo atnaujinimo.
Naujas tyrimas naudos kelis sonaro įrenginius, kad ištirtų laivo padėtį jūros dugne, praneša valdžios atstovai. Penktadienį narai pradės darbus tarptautiniuose vandenyse, teigia atstovas spaudai. Estonia guli 85 metrų gylyje Baltijos jūroje, manoma, jog daug aukų kūnų vis dar yra ten.
Švedija, Suomija ir Estija pagal tarptautinę sutartį yra uždraudusios bet kokią laivo nuolaužų apžiūrą. Tačiau praėjusių metų pabaigoje Švedija pasisakė už naujų apžiūrų leidimą. Du Švedijos dokumentinių filmų kūrėjai, kurie nufilmavo skylę laivo korpuse, neseniai buvo išteisinti dėl neteisėtos nuolaužų apžiūros.
Praėjusių metų spalį Estijos premjeras Jüri Ratas taip pat paragino pradėti naują tyrimą dėl tragedijos su laivu Estonia. Naujoji apžiūra gali būti baigta jau kitą pavasarį.