Žemės ūkio organizacijos Norvegijoje išreiškia susirūpinimą dėl laisvosios prekybos sutarties, kurią Oslas nori sudaryti su Jungtine Karalyste. Ypač nerimą kelia tai, kad britai po išstojimo iš Europos Sąjungos dabar taiko mažiau maisto kokybės kriterijų, kas kelia susirūpinimą Norvegijos pieno pramonei.
Derybos tarp Londono ir Oslo yra paskutinėje stadijoje. Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, tačiau daugelyje sričių bendradarbiauja su ES, ypač tarptautiniais (sutartiniais) klausimais. Be to, Norvegija turi savo importo ir eksporto sutartį su ES, kuriai iki praėjusių metų priklausė ir britai.
Britai dabar savo pieno ir sūrių gamyboje taiko skirtingus kokybės reikalavimus, todėl gali gaminti (šiek tiek) pigiau, kas gali sukelti spaudimą Norvegijos pieno produktų pardavimams šalyje. Laisvosios prekybos susitarimas paveiks mūsų norvegišką savitiekos lygį ir sumažins pajamas norvegų žemės ūkyje, teigia Norvegijos pieno pramonė.
Be to, sutartis yra nesuderinama su JT tvarumo tikslais, teigiama. Šiuo teiginiu Norvegijos žemės ūkis nurodo ES kritiką Mercosur susitarimui, kuriame neatsižvelgta į aplinkos žalą Brazilijos atogrąžų miškams.
Prekybos susitarimas vykdomas už uždarų durų. JT žemės ūkio deklaracija (UNDROP, 13 straipsnis) teigia, kad asmenys, kuriuos palies prekybos sutartis, turi teisę būti išklausyti. Nepaisant to, žemės ūkio sektoriui ši galimybė nebuvo suteikta.
Tarptautinė komisija Norvegijos ūkininkų ir smulkiųjų žemės ūkio naudotojų asociacijoje (NBS) mano, kad importas iš JK pagaminto maisto nėra pageidaujamas ir turėtų būti pašalintas iš Norvegijos Brexit susitarimo. NBS mano, kad Jungtinė Karalystė neturėtų gauti padidintų mėsos ir sūrių importo kvotų.