OESO ir FAO ekonomistai prognozuoja, kad ateinančius dešimt metų maisto gamyba kasmet augs po 1,5 proc. Šis augimas daugiausia įvyks besivystančios ekonomikos šalyse ir skurdžiose valstybėse, o pramoninėse šalyse – beveik ne. Dėl to pasaulinės žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dar padidės 4%.
OESO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) ir FAO (Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija) praneša savo ataskaitoje Agriculture Outlook 2021-2030, kad pažanga žemės ūkyje daugiausia bus grindžiama geresne prieiga prie finansavimo bei investicijomis į technologijas ir infrastruktūrą.
Kaip ir derliaus gamyboje, gyvulininkystės ir žuvininkystės gamyba, pasak OESO ir FAO, daugiausia augs dėl produktyvumo pagerėjimo. Gyvulininkystėje šis pagerėjimas daugiausia bus pasiektas intensyvesniu šėrimo metodu bei genetiniais patobulinimais.
Numatoma, kad per penkerius metus ūkininkų išaugintų žuvų gamyba viršys pagautų žuvų kiekį ir per dešimt metų sudarys daugiau nei pusę visos žuvų gamybos.
Ekspertai pabrėžia žemės ūkio didelę reikšmę klimato kaitai. Tikėtina, kad žemės ūkio gamybos anglies intensyvumas santykinai sumažės, nes tiesioginė šiltnamio dujų emisija augs lėčiau nei augs gamyba.
Toliau prognozuojama, kad pasaulinis maisto kiekis vienam asmeniui vidutiniškai padidės 4%. Tačiau šis pasaulinis vidurkis slepia skirtingumą tarp šalių ir žemynų: pasaulyje vis dar daug maisto švaistoma, o milijardai žmonių ir toliau kenčia nuo bado.
Numatoma, kad vartotojai vidutinio pajamų lygio šalyse labiausiai padidins savo maisto suvartojimą, o žemesnio pajamų lygio šalyse maisto vartojimas iš esmės liks nepakitęs.
Dėl didėjančios sveikatos ir aplinkos sąmoningumo tikėtina, kad mėsos suvartojimas vienam gyventojui daugiau nebeaugs, o vartotojai vis labiau rinksis paukštieną ir pieno produktus vietoj raudonos mėsos, kaip yra prognozuojama.