Gigantiško konteinerių uosto Jantiano pietų Kinijoje beveik sustojimas sukelia chaosą ir sutrikimus pasaulinėje prekyboje. Visame pasaulyje konteinerių gabenimas vis labiau vėluoja, o transportavimo kainos tarp Šanchajaus ir Roterdamo jau padidėjo penkis kartus.
Per beveik visas prekes ir pusgaminius, įskaitant žemės ūkio sektoriaus produktus, daro įtaką šie sutrikimai. Analitikai praneša, jog dėl talpos trūkumo ekspeditoriai kai kuriais atvejais atsisako gabenti žemės ūkio prekes ir tarpinius produktus (agrokemikalus), siekdami priimti geriau apmokamus krovinius.
Uostų pietų Kinijoje grūstis atsirado dėl to, kad koronavirusu užsikrėtę uosto darbuotojai galėjo aptarnauti vis mažiau laivų per dieną. Be to, Kinijos uostuose labai sugriežtintos muitinės patikros dėl baimės įvežti užkratus.
Didžiulė grūstis Jantiano uoste jau išplito į kitus Kinijos konteinerių uostus, tokius kaip Šakou, Čihuahua ir Nansha, esančius Šendžene ir Guangdžou miestuose. Didžiausia pasaulyje konteinerių vežimo bendrovė Maersk praneša, jog siuntos vėluoja bent 16 dienų.
Praėjusiais metais, kai buvo uždarytas Sueco kanalas, laivyba atnaujinta po šešių dienų, o Jantiano situacija tęsiasi jau kelias savaites ir pabaigos nematyti. Jantiano uoste kasmet apdorojama apie 13,5 mln. konteinerių, arba maždaug 36 400 per dieną.
Praeitą savaitę britų vežėjas pranešė, kad dauguma Europos ekspedicijų įmonių taip pat skundžiasi perkrautais Europos uostais ir bando nukreipti krovinius į kitus uostus. Ypač stipriai kenčia Hamburgo ir Antverpeno uostai.