Pagrindinės eksporto rinkos išlieka Prancūzija (53,4 mln. eurų), Jungtinės Amerikos Valstijos (50,1 mln. eurų) ir Brazilija (38,9 mln. eurų). Pagal kiekį pirmauja Prancūzija (17,5 mln. litrų), jai seka Ispanija (16,4 mln. litrų) ir Portugališkai Vakarinės Afrikos buvusi kolonija Angola (15,3 mln. litrų).
Pasak asociacijos, „tai atspindi pasaulinėje vyno pramonėje jaučiamą atsargų spaudimą“. Ypač rinkose, kur didelė paklausa pigiems vynams, pavyzdžiui, tam tikrose Azijos dalyse, portugališki vynai parduodami vis mažesnėmis kainomis, kas sustiprina gamintojų ekonominį spaudimą.
Dėl to Portugališko vyno sektorius vis dar susiduria su didelėmis iššūkiais, kurie kelia pavojų vynuogių augintojų ateičiai. Portugališkos vyno organizacijos pirmininkas pabrėžė, kad eksporto kiekio augimas svarbus, nes jis vyksta nepaisant to, kad vyno sektorius susiduria su atsargų pertekliumi vyno rūsiuose. Tai ypač aktualu Douro regione, pasaulyje žinomame dėl savo portveinų.
Pastaraisiais metais vyno gamyba nuolat augo keliais procentais, tuo tarpu paklausa stagnavo arba net mažėjo tiek Portugalyje, tiek tarptautiniu mastu. Be to, svarbų vaidmenį vaidina klimato kaita. Nenuspėjamos oro sąlygos sukėlė tiek kiekybinius, tiek kokybinius nuostolius derliaus metu.
Ši krizė turi ne tik ekonominių pasekmių, bet grėsia ir socialine katastrofa, ypač tradiciniuose vyno regionuose, tokiuose kaip Douro. Vynuogių augintojai baiminasi dėl savo verslo išlikimo, o jei situacija nepagerės, tai gali sukelti bedarbystę ir migraciją iš kaimo į miestus, kas vėl grasintų šių regionų socialinei struktūrai.
Portugalių vyriausybė ir vyno sektorius intensyviai ieško sprendimų, kaip sušvelninti šią krizę. Viena iš siūlomų priemonių – skatinti eksportą į naujas rinkas, ypač už Europos ribų.