Prancūzijos politinė scena nuo praėjusios savaitės pilna neramumų ir pokyčių, pasklidus netikėtai Marine Le Pen ekstremios dešinės nacionalinės judėjimo pergalei. Į tai reaguodamos kairiosios partijos dabar jungia jėgas, siekdamos suformuoti bendrą frontą prieš tiek Macron, tiek Le Pen.
Šios kairiosios bendradarbiavimo šerdis, pavadinta Naująju liaudies frontu, susideda iš įvairių kairiųjų grupių aljanso, į kurį įeina Jean-Luc Mélenchon vadovaujama La France Insoumise, Socialistų partija, Žalieji bei Komunistų partija.
Šios partijos susitarė sudaryti bendrą kandidatų sąrašą, kad maksimaliai padidintų savo sėkmės galimybes parlamento rinkimuose. Ankstesni bandymai Prancūzijos politikoje suformuoti vieningą kairiąją frontą žlugo, nes partijos dažniausiai nesugebėjo susitarti dėl lyderystės ir svarbiausių rinkimų programų prioritetų.
Bendrų kandidatų sąrašas iš kairiųjų aljanso vertinamas kaip istorinė pastanga suvienyti susiskaidžiusią kairiųjų balsą ir kelti rimtą iššūkį tiek Macron valdančiajai partijai, tiek augančiam ekstremios dešinės blokui. Analitikai tai laiko svarbiu momentu Prancūzijos politikoje, kuriame tradicinė kairės ir dešinės dichotomija vėl keičiasi sparčiai besikeičiančioje politinėje aplinkoje.
Nors aljanse iš pradžių buvo tam tikrų nesutarimų, ypač tarp santūresnių kairiųjų partijų ir radikalesnio sparno, kuriam vadovauja Mélenchon, dabar partijos pasiekė konsensusą. Šio sėkmės raktas – rasti bendrą pagrindą ir pripažinti viena kitos prioritetus. Taip buvo sudarytos sutartys svarbiomis temomis, tokiomis kaip socialinis teisingumas, klimato kaita ir demokratinės reformos.
Išskirtinis šios aljanso poslinkis – Prancūzijos Europos Parlamento nario Raphaël Glucksmann prisijungimas. Jis žinomas dėl aiškių nuomonių tarptautiniais klausimais, tokiais kaip konfliktas Gazoje ir karas Ukrainoje, ir suteikia naują dimensiją naujajai kairiajai koalicijai. Glucksmann pabrėžia, kad aljansas siekia užimti aiškią poziciją ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.