Rusija grąžino Ukrainai tris laivyno laivus, kurie prieš metus buvo sulaikyti Kerčės sąsiauryje. Trys Ukrainos laivai tuo metu bandė perplaukti iš Juodosios jūros į Azovo jūrą per Kerčės sąsiaurį. Po Krymo okupacijos Maskva šį sąsiaurį paskelbė Rusijos teritoriniais vandenimis.
Rusijos vilkikai savaitgalį patraukė tris Ukrainos laivus iš Krymo uosto į jūrą. Perdavimas įvyko neutraliuose Juodosios jūros vandenyse. Tarptautinė bendruomenė kartais reikalavo, kad laivai būtų paleisti. 24 įgulų nariai buvo paleisti dar rugsėjo pradžioje. Tai įvyko keičiantis kaliniais tarp Kijevo ir Maskvos.
Laivų grąžinimas vyksta prieš galimą pirmąjį viršūnių susitikimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Rusija patvirtino, kad gruodžio 9 d. Paryžiuje įvyks viršūnių susitikimas dėl konflikto Ukrainos rytuose. Tai bus pirmas prezidentų Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio susitikimas. Derybas tarpininkauja Prancūzija ir Vokietija.
Ukrainos rytuose veikia Rusijos remiami separatistai ir, nepatvirtintais duomenimis, taip pat Rusijos kariai. Separatistai paskelbė autonominę respubliką, kurią pripažįsta tik Maskva. Ši teritorija yra ta, kur buvo numuštas Malaizijos MH17 lėktuvas.
Krymo aneksija ir Rusijos įtaka Ukrainos rytuose Europos ir NATO šalyse vertinama kaip Rusijos įtakos sferos plėtra į pietus ir vakarus, jau po to, kai per pastaruosius dešimtmečius Rusija išplėtė savo įtaką į Gruziją (Abchaziją ir Osetiją), Moldovą (Transnistriją), Lenkiją ir Lietuvą (Kaliningrado sritis).
Neseniai Rusijos ir Ukrainos santykiai pradėjo švelnėti. Praėjusią savaitę Ukrainos pajėgos ir Rusijos remiami separatistai pasitraukė iš dviejų Rytų Ukrainos kaimų. Nuo naujo Ukrainos prezidento Zelenskio išrinkimo šalių santykiai pagerėjo, tačiau dar nėra susitarimo.
Norint dėl rytinių separatistų teritorijų pasiekti Rusijos ir Ukrainos susitarimą, Ukraina vis tiek turės apsispręsti dėl tam tikros savivaldos formos šiems regionams. Tai Ukrainoje sulaukia daug pasipriešinimo. Taip pat būtini vietos rinkimai.
Konflikte tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje nuo 2014 m. žuvo beveik 13 000 žmonių. 2015 m. Maskvos susitarimai apie taiką lieka neveiksnūs, tačiau nuo Zelenskio išrinkimo balandį šiemet fiksuojama pažanga. Įvyko kalinių apsikeitimas, be to, kariuomenės atitraukė pajėgas iš tam tikrų fronto sektorių.
Rusijos remiamas separatistų karas rytuose, Rusijos Krymo okupacija ir aneksija bei MH17 numušimas sukėlė diplomatinį įtampą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos šalių. Ne tik ES šalys, bet ir tarptautinė bendruomenė įvedė ekonomines sankcijas ir finansines bausmes Maskvai.
Už uždaro ekrano vyksta įvairaus lygio diplomatinių konsultacijų, tačiau kol kas jokių rezultatų nėra. Daug Europos lyderių ragina, kad Europa vis tiek turėtų siekti politinių susitarimų su Rusija, o ekonominės sankcijos „negali tęstis amžinai“.
Galimas susitarimas tarp Maskvos ir Kijevo („normalizuoti santykius“) galėtų atverti kelią kitoms Europos šalims taip pat atnaujinti ir sušvelninti santykius su Maskva.