Tyrimas rodo, kad dauguma upelių yra beveik „mirę“, kaip pabrėžiama naujoje Šveicarijos Federalinio miškininkystės, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų instituto (WSL) paskelbtoje knygoje apie biologinę įvairovę. Knygoje akcentuojama, kad biologinės įvairovės išsaugojimas yra labai svarbus norint išlaikyti sveikas ekosistemas.
Daugumoje tirti Šveicarijos upelių ETH Vandens tyrimų instituto (Eawag) mokslininkai beveik nerado gyvų organizmų ir mikroorganizmų. Bendrai jie ištirto 99 upes. Daugelis jų turi „žymių ekologinės būklės trūkumų“ ir tik ribotai gali atlikti gyvūnų gyvenamajai vietai skirtą funkciją.
Šveicarijos kantonai neseniai savo ataskaitoje padarė išvadą, kad žemės ūkio sektoriuje „Augalų apsaugos produktų veiksmų planas“ yra vykdomas kaip numatyta. „Žemės ūkio priemonės sumažino aplinkos rizikas“, rašė Federalinė taryba. Tačiau mokslininkų teigimu, aišku, kad daugelyje mažų upelių ir gyvūnų jais gyvena vis dar yra problemų.
„Žinome, kad turime didelių problemų, ypač intensyvios ūkininkavimo praktikos atvejais“,– sako Roberto Zanetti, Šveicarijos žvejybos asociacijos pirmininkas. Rūpestį kelia tai, kad daugelyje mažų upelių beveik nebėra vabzdžių lervų. „Šie maži organizmai yra svarbus žuvų maistas.“ Zanetti pabrėžia, kad daugelis populiacijų Šveicarijoje sparčiai nyksta ir yra labai pažeidžiamos.
Šveicarijos ūkininkai nėra patenkinti naujais mokslininkų atradimais. SVP parlamento narys Alois Huber yra Šveicarijos ūkininkų asociacijos (SBV) viceprezidentas ir pats ūkininkas. „Mes tikrai nesame nekalti“, – sako Huber. Tačiau pernelyg paprasta ūkininkus kaltinti. Iš esmės, pasak jo, žemės ūkis per pastaruosius metus padarė didelę pažangą. Šiuo metu apie pusė Šveicarijoje auginamų grūdų užauginama nenaudojant piktžolių naikinimo priemonių, – teigia jis.