Praėjusią savaitę CDU/CSU opozicija pareiškė esanti pasiruošusi su SPD tartis dėl vadinamosios skolų stabdymo reformos. Ši anticiklinės infliacijos taisyklė buvo pagrindinė kliūtis, dėl kurios finansų ministras Christianas Lindneris iš FDP buvo atleistas. CDU opozicijos lyderis Merzas aiškiai pareiškė, kad jis neleis SPD ir Žaliųjų mažumos koalicijai toliau valdyti.
Tačiau atsargus pirmasis artėjimas tarp SPD ir CDU/CSU aiškiai netaikomas žemės ūkio įstatymų nagrinėjimui, kuriems vadovauja BMEL ministras Cem Özdemir (Žalieji). Tai apima ketverius metus rengtą mėšlo įstatymą, gyvūnų gerovės taisyklių plėtimą ir galimą valstybės subsidiją gyvulių tvartų modernizavimui. Taip pat atidedamas pieno kainų sutarčių peržiūrėjimas.
Apie kelis svarbius ekonomikos ir socialinius įstatymus Merzas sakė norintis prieš rinkimus susitarti su SPD. Tai apimtų „Deutschlandticket“ (nacionalinį autobusų ir traukinių abonementą už keliasdešimt eurų per mėnesį) tęstinumą, socialinių išmokų didinimą ir karinės pagalbos plėtrą Ukrainai.
Taip pat atrodo, kad CDU/CSU nekels kliūčių ekonominiam impulsui, kurį Scholzas rengia kartu su keliomis pramonės lyderių grupėmis. Be to, ūkio ministras Robertas Habeckas (Žaliųjų numatytasis lyderis) neseniai pristatė savo ekonominės atsigavimo planą.
Opozicijos lyderis Merzas praėjusią savaitę aiškiai pareiškė, kad CDU/CSU jokiu būdu nesieks bendradarbiavimo su kairieji radikaliąja AfD, net jeigu ji taptų didžiausia partija. Pastaruosiuose Rytų Vokietijos žemių rinkimuose AfD tapo didžiausia jėga. Merzas mano, kad jis taps nauju Vokietijos kancleriu.
Tačiau dėl sudėtingo (neseniai pakeisto) Vokietijos rinkimų įstatymo nieko negalima pasakyti apie Bundestago sudėtį po vasario 23 d., o taip pat apie galimą vyriausybės koaliciją ir naują Vokietijos žemės ūkio politiką. Naujausios apklausos rodo, kad CDU/CSU surinktų apie 25–30 proc. balsų, o SPD – apie 15–20 proc., tačiau tai labai skiriasi pagal žemes. Dėl šios priežasties vėl gali atsirasti trijų partijų koalicija.