Vokietijoje CDU partijos pirmininkė Annegret Kramp-Karrenbauer paskelbė apie savo atsistatydinimą. Vokietijos ir Europos politikoje buvo laukiama, kad ji taps kanclerės Angelos Merkel įpėdine.
Prieš dvejus metus ji perėmė partijos pirmininkės postą iš Merkel. AKK dabar sako, kad kitą vasarą ji nekels savo kandidatūros kanclerės pareigoms, nors Merkel jau pernai paskelbė apie atsistatydinimą. Dėl to ne tik Berlyne vyrauja didelis neaiškumas, kas mažiau nei už pusantrų metų taps naujuoju Vokietijos vadovu.
Kramp-Karrenbauer partijos valdybos susirinkime esą pareiškė, kad kanclerio pozicija (ar bent kandidatūra į šią vietą) ir partijos pirmininko postas turi būti susiję, kad CDU nepablogintų padėties turint du lyderius. Kai kurie tai vertina kaip užslėptą raginimą Merkel pasitraukti anksčiau, kad AKK galėtų eiti abi pareigas.
Promotion
Angela Merkel daugelį metų ėjo abi pareigas, tačiau 2018 metų pabaigoje perdavė partijos pirmininkės šturmą, kas buvo plačiai laikoma pirmuoju žingsniu perduodant visą savo politinį palikimą.
Pasak „AKK“, CDU viduje vyrauja neaiškumas dėl santykio su ekstremistiškomis politinėmis partijomis, tokiomis kaip kraštutinių dešiniųjų AfD bei kraštutinių kairiųjų Die Linke. Kramp-Karrenbauer yra principingai prieš bet kokią partnerystę su šiomis partijomis, bet ne visi partijoje tuo sutinka. Dėl to partijos pirmininkė jau kurį laiką patiria spaudimą, nes dabartinis CDU ir socialdemokratų SPD koalicijos bendradarbiavimas vyksta ne sklandžiai, ir daugelis jau prognozuoja „didžiosios koalicijos“ žlugimą.
Praėjusių metų gegužę vykusiuose (Europos) rinkimuose paaiškėjo, kad dvi didžiosios Vokietijos centro partijos SPD ir CDU/CSU prarado daug rinkėjų, ypač kairiojoje pusėje – žaliųjų naudai, o dešinėje – AfD naudai. Naujausiuose Tūringijos žemės koalicijos sudarymo derybose regioniniai CDU lyderiai atsisakė sudaryti koaliciją su Žalieji ir Die Linke, tačiau atrodė pasirengę priimti palaikymą iš kraštutinių dešiniųjų AfD.
Tai sukėlė šoką visoje Vokietijoje, nes tai buvo pirmas kartas, kai viena partija balsavo kartu su kraštutine dešiniąja jėga. Partijos pirmininkė AKK akivaizdžiai negalėjo įtvirtinti savo požiūrio regioniniame partijos skyriuje, taip vertino dauguma. Tai ypač nulėmė aštrius kaltinimus dešiniajame Vokietijos spaudoje ir užslėptą raginimą jai atsistatydinti. Dar neaišku, ar partijos valdyba spaudė ją trauktis, ar ji pati taip nusprendė, arba ar į tai reikalavo kanclerė Merkel.
Tačiau net ir prieš neseną krizę Tūringijoje jau buvo kritikos Kramp-Karrenbauer partijos vadovavimo būdui, visų pirma dėl rinkimų pralaimėjimų ir prastų apklausų rezultatų. Lapkritį Leipcigo partijos dienose ji net griežtai užsiminė apie galimybę trauktis. Tokiu manevru tuomet jai dar pavyko atkurti vienybę.
Kramp-Karrenbauer neseniai tapo ir Vokietijos gynybos ministre, perėmusi šias pareigas iš Ursulos von der Leyen, kuri gruodį tapo Europos Komisijos pirmininke. Kramp-Karrenbauer ketina netrukus surengti kanclerio kandidato rinkimų procesą ir toliau rengti partiją ateičiai, o po vasaros atsisakyti partijos pirmininkės posto.
2021 metais Vokietijoje įvyks nauji parlamento rinkimai, ir pasibaigs 16 metų trukęs Merkel laikotarpis. Dabartinė kanclerė esą labai išsamiai padėkojo AKK partijos valdyboje ir paprašė išlikti gynybos ministre.