Tarptautinė vynuogininkystės ir vyno organizacija (OIV) prognozuoja, kad šiemet bus pagaminta 244 milijonai hektolitrų vyno. Tai 7 procentais mažiau nei pernai. Pernai bendroji gamyba taip pat buvo mažesnė už vidurkį.
Praeitais metais labai prasti rezultatai buvo 2017 metais, kai gamyba siekė 248 milijonus hektolitrų. Žemiausias lygis buvo pasiektas 1961 metais – 214 milijonų hektolitrų.
Pietiniame pusrutulyje, pavyzdžiui, Australijoje, Argentinoje, Čilėje, Pietų Afrikoje ir Brazilijoje vynuogių derliai yra 10–30 procentų mažesni nei įprastai.
Europoje daugiausia nuo blogų orų kenčia Italija, Ispanija ir Graikija. Prancūzija šiemet tapo didžiausia pasaulio vyno gamintoja.
Tik Jungtinėse Valstijose ir Naujojoje Žemėje gamyba gerokai viršijo pastarųjų penkerių metų vidurkį. Gerai sekėsi ir Vokietijai, Portugalijai bei Rumunijai.
Be sausros, vynuogynus įvairiose pasaulio vietose taip pat paveikė ankstyvos šalnos ir gausios liūtys.
OIV teigia, kad vyno trūkumas nėra prognozuojamas. Nors pasaulyje vyno vartojimas mažėja, atsargos daugelyje regionų yra didelės, todėl prastesnis derlius neturės reikšmingų pasekmių.