Laiško pasirašiusios šalys – tarp jų Italija, Austrija, Danija ir Lenkija – ragina atvirai aptarti, kaip taikoma Europos žmogaus teisių konvencija. Jos mano, kad ši konvencija ir ypač jos aiškinimai Europos teisėjų dažnai praktiškai trukdo asmenų be leidimo gyventi išsiuntimui.
Devynios šalys nori oficialiai aptarti šią temą artėjančio Europos viršūnių susitikimo metu, tačiau dar nėra aišku, ar bus pakankamai palaikymo ES viduje. Bendra laiško turinys dar nėra visiškai viešas.
Jų kritika daugiausia nukreipta į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimus. Pasak šių devynių šalių, šis teismas per mažai atsižvelgia į nacionalinius saugumo interesus.
Ši iniciatyva seka po ankstesnio ES valstybių vadovų susitarimo išplėsti sąvoką „saugi trečioji šalis“. Dėl to prieglobsčio prašytojai gali būti perkelti į ne ES šalis, kur jie turės laukti savo prieglobsčio procedūros. Šis požiūris dera su platesnėmis pastangomis suvaržyti migracijos srautus į ES.
Žmogaus teisių organizacijos griežtai kritikuoja šį naują požiūrį. Jos atkreipia dėmesį, kad EŽTT ir kitos ES institucijos kelis kartus yra nutarę, jog migrantų teisės neturi būti pažeidžiamos net ir tuomet, kai kalbama apie nusikalstamais veiksmais įtariamus ar nuteistus asmenis.
Italijos premjerė Meloni teigia, kad būtina peržiūrėti esamą Europos žmogaus teisių sistemą, kad būtų kovojama su „sistemos piktnaudžiavimais“. Ji sakė, kad apsaugos teisė neturi lemti nuolatinio asmenų, keliančių pavojų visuomenei, buvimo šalyje.
Tačiau ES viduje skamba ir kritika šiai krypčiai. Tarp kritikuojančių yra socialdemokratinės partijos ir kai kurie ES komisarai, kurie įspėja, kad EŽTT jurisprudencijos menkinimas gali susilpninti visą žmogaus teisių apsaugos sistemą Europoje. Jie baiminasi, kad tai paskatins teisinį nelygybę ir savavališkus išsiuntimus.