Teisinis ginčas sukasi apie 150 milijonų eurų paskolą, kuri turėtų tapti pradiniu kapitalu didesnei ginkluotės ir gynybos programai. Komisija laiko šią sumą pirmuoju žingsniu daug didesniame investicijų plane, vertinamame keliomis dešimtimis milijardų. Tačiau Europos Parlamento nuomone, tai sprendimas, reikalaujantis demokratinio vertinimo.
Teisinis procesas turi daugiausia simbolinę reikšmę. Klausimas nėra tiek dėl tikslios sumos, kiek dėl galios pusiausvyros Europos institucijose. Parlamentui svarbiausia demokratinė kontrolė. Komisija savo ruožtu pabrėžia veiksmų greitį, nes laikas, jos teigimu, reikalauja tiesioginių priemonių.
Kritika nėra nukreipta prieš gynybos išlaidų didinimą, bet į Komisijos sprendimo priėmimo būdą. Parlamentarai mano, kad Europos institucijos tokius sprendimus gali priimti tik kartu. Jie žiūri į Komisijos veiksmus kaip į jų vaidmens menkinimą.
Komisija gina savo veiksmus, pabrėždama skubumą. Komisijos nariai akcentuoja, kad Europa turi greitai stiprinti gynybos pramonę, skatinti naują gamybos pajėgumą ir inovacijas. 150 milijonų eurų suma turėtų būti svertas tolimesnėms investicijoms, kurios artimiausiais metais sieks dešimtis milijardų.
Raginimai didinti Europos gynybos išlaidas kyla tiesiogiai iš didėjančios grėsmės iš Rusijos. Briuselis įspėja, kad Rusijos agresija vis labiau juda į vakarus. Norint tinkamai į tai reaguoti, Komisija laiko neišvengiama stiprias ir spartesnes investicijas į savarankišką ginkluotės ir gynybos pramonę.
Be to, rėmimas Ukrainai yra esminis veiksnys. Komisija teigia, kad Europos Sąjunga turi ruoštis didesniam atsakomybei ilgalaikėje perspektyvoje. Kadangi Jungtinės Valstijos atrodo vis mažiau linkusios įsitraukti, ES turi pati užtikrinti papildomą karinę paramą Kijevui.
Parlamentas Strasbūre išlieka susiskaldęs dėl geriausio lėšų panaudojimo būdo. Kai kurios frakcijos reikalauja stiprinti bendrus Europos programas, o kitos teikia pirmenybę nacionaliniams gynybos projektams. Ši politinė įtampa skiriasi nuo teisinio ginčo, bet apsunkina sprendimų priėmimą.
Prezidentė Roberta Metsola paskelbė, kad Parlamentas kreipsis į Europos teismą. Taip parlamentarai nori sukurti precedentą: sprendimų dėl gynybos biudžetų negalima priimti be jų sutikimo. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, kaip Teismas įvertins šį kompetencijos klausimą.