Naujas planas turėtų palengvinti įmonėms ir investuotojams investuoti į projektus, prisidedančius prie gamtos atkūrimo, tokius kaip pelkių, miškų ar pakrančių zonų atkūrimas.
Aplinkosaugos komisaro Jessikos Roswal nuomone, tokios investicijos nėra tik naudingos aplinkai, bet ir ekonomiškai apsimoka. Ji teigia, kad gamtos išsaugojimas yra vertybė, kuri šiuo metu nėra pakankamai išnaudojama.
Šiuo iniciatyva Briuselis prisijungia prie anksčiau pradėtų iniciatyvų, skirtų privačiam kapitalui įtraukti į kitus aplinkos apsaugos tikslus. Jau ilgą laiką bendradarbiaujama su privačiu sektoriumi gerinant oro kokybę, mažinant vandens taršą ir skatinant tvarias žemės ūkio praktikas. Naujuoju siūlymu Briuselis nori ta pačia logika paremti biologinės įvairovės apsaugą.
Plano centre yra vadinamieji „gamtos kreditai“ – tai tarsi prekiaujamos akcijos, kurios leis išmatuoti projekto poveikį gamtai. Tokie projektai gautų tarsi ES patvirtinimo ženklą. Tikimasi, kad šalia esamo viešojo finansavimo susidarys savanoriška rinka šiems kreditams.
Aplinkosaugos organizacijos į šią iniciatyvą žiūri mišriai. Jos mato galimybes pritraukti papildomas investicijas gamtos projektams, tačiau įspėja, kad privačios lėšos neturėtų pakeisti valstybės biudžeto. Jos mano, kad Briuselis pats turi pakankamai investuoti į gamtos politiką. Be tvirto viešojo įsipareigojimo, siūlymas gali tapti tik iliuzija, kuri slepia esamus finansavimo trūkumus.
Kita problema – kad planai gali skatinti „žaliųjų praplovimų“ praktiką, kai investuotojai su gana nedidelėmis investicijomis įsigyja „žalų“ įvaizdį. Jei įmonės per gamtos kreditus galės deklaruoti teigiamą poveikį aplinkai, nesumažindamos savo žalingos veiklos, bus nukreipiama dėmesys nuo struktūrinių priemonių.
Europos Komisija pripažįsta šią riziką ir žada sukurti tvirtą skaidrumo ir kontrolės sistemą. Komisija teigia sieksianti, kad naujoji sistema nesuteiktų erdvės piktnaudžiavimui ar nepagrįstoms ekologinės naudos pretenzijoms.
Šis planas yra Europos Sąjungos pastangų dalis įgyvendinant gamtos atkūrimo įstatymą ir siekiant Europos Žaliojo kurso tikslų. Komisijos duomenimis, gamtos atkūrimui kasmet reikia papildomų dešimčių milijardų eurų, o privatūs finansai gali atlikti svarbų vaidmenį.