Europos Komisija patvirtino tik dalį prašomos paramos. Vietoj visos 653 mln. eurų sumos Bulgarijai laikinai skiriama 439 mln. eurų. Komisija ketina toliau mokėti tik įvykdžius pažadėtas reformas.
Pasak Komisijos, Bulgarijos vyriausybė nesugeba įsteigti politiškai nepriklausomos komisijos, kuri kovotų su korupcija ir nelegaliai įgyta nuosavybe. Šaliai jau anksčiau buvo nustatytas aiškus terminas, bet jis nebuvo išlaikytas.
Briuselis reikalauja, kad per šešis mėnesius Bulgarija įrodytų, jog nauja įstaiga veiktų be politinės įtakos. Priešingu atveju sulaikyta suma bus užblokuota dar ilgiau.
Rugsėjo pradžioje Komisija oficialiai įspėjo Sofiją. Jame buvo nurodyta, kad jei reforma nebus įgyvendinta, mokėjimai bus atidėti. Šis įspėjimas dabar tapo realybe.
Briuselis Bulgarijai paskirtame atkūrimo plane numatyta dešimtys priemonių, tokių kaip griežtesnės taisyklės kovojant su draugiškais sandoriais ir viešųjų lėšų piktnaudžiavimu. Kai kurios iš jų jau įgyvendintos, tačiau kovos su korupcija reforma stringa.
Pastaraisiais metais Bulgarijoje išaiškėjo ne vienas skandalas. Aukšti pareigūnai ir vietos valdžios atstovai buvo kaltinami privilegijų suteikimu pažįstamiems viešuosiuose pirkimuose ir leidimų išdavime. Europos institucijos jau seniai ragina imtis griežtesnių priemonių.
Pasak Briuselio, lėšų sustabdymas skirtas spaudimui daryti, o ne bausmei. Bulgarija taip pat siekia įvesti eurą kaip atsiskaitymo valiutą. Netrukus ES turės priimti sprendimą šiuo klausimu, kuris ypač atsižvelgs į šalies ekonominę ir finansinę struktūrą.
Taip pat Bulgarijos priėmimas į Šengeno erdvę, leidžiančią laisvai keliauti, daugelį metų buvo blokuojamas ES šalių dėl baimės dėl nusikalstamumo plitimo. Nyderlandai buvo viena paskutinių šalių, kuri atsisakė priešintis Bulgarijos įstojimui į Šengeną.