Ar Europos maisto pramonė turėtų greičiau pereiti prie tvaresnių ir gamtai draugiškesnių pesticidų naudojimo? Į šį klausimą Europos Komisija antradienį ketina atsakyti veiksmų planu. Europos ūkininkų organizacijos jau pranešė ketinančios rengti protestus dėl žalos atlyginimų stokos.
Šiuo metu (žemės ūkio) maisto gamyba visame pasaulyje susiduria su pasekmėmis dėl Hormuzo sąsiaurio blokados. Kadangi trąšos gaminamos deginant didelius kiekius (pigių) gamtinių dujų, iš kurių gaunami karbamidas ir amoniakas, ūkininkai visame pasaulyje patiria vis didesnes trąšų kainas.
Geopolitika
Šiuo metu Europos šalys daugiausia priklauso nuo Rusijos ir Maroko. Kitose pasaulio dalyse Hormuzo sąsiaurio blokados pasekmės yra dar didesnės. Augant energetikos kainoms, trąšos ūkininkams tampa milžiniška išlaidų našta.
Promotion
Dėl to aiškėja, kaip geopolitika veikia visuomenę ir susiduria keli dilemų taškai: pinigų srautai į Rusiją, verslo modelis, priklausomas nuo didelių trąšų kiekių, bei mūsų iškastinio kuro naudojimas.
Visame pasaulyje
Spartus trąšų kainų kilimas jau matomas visame pasaulyje. Ūkininkai Europoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje bando apriboti išlaidas naudodami mažiau trąšų, augindami kitus augalus arba atidėdami investicijas. Kai kurie ūkininkai net svarsto palikti laukus nepanaudotus, nes numatoma derliaus vertė nebepadengia gamybos sąnaudų.
Esama krizė kilo po JAV ir Irano konflikto eskalavimo. Dėl įtampų ties Hormuzo sąsiauriu, svarbia gamtinių žaliavų eksportui trąšoms, tarptautinės prekybos srautai buvo smarkiai sutrikdyti. Nuo vasario pabaigos, Europos Komisijos duomenimis, karbamido – svarbios azoto trąšos – kainos išaugo daugiau nei per pusę.
Daugiau nei dvigubai
Tokiose šalyse kaip Argentina kainos per trumpą laiką padvigubėjo. Taip pat ir Europos ūkininkų organizacijos kelia aliarmą. Latvijoje ūkininkai perspėja, kad žemės ūkio žemė gali likti nenaudojama dėl per didelių tręšimo, kuro ir energijos sąnaudų. Analitikų teigimu, situacija rimtesnė nei anksčiau kilę su koronaviruso pandemija ar prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje.
Nėra krizės
Tačiau ekspertai tiesioginės pasaulinės maisto krizės 2026 metais nesitiki. Daugelis ūkininkų jau anksčiau įsigijo trąšų atsargas artėjančiam sezonui. Visgi spaudimas žemės ūkio įmonėms didėja, ypač Europoje, kur ūkininkai susiduria su aukštomis energijos sąskaitomis, griežtesnėmis aplinkosaugos taisyklėmis ir augančiomis skolomis.
Draugiškesnė aplinkai
Krizinė situacija taip pat skatina pokyčius žemės ūkyje. Vis daugiau ūkininkų ieško būdų efektyviau naudoti trąšas. Tai apima tikslesnį tręšimą, kitokias pasėlių rotacijas ir mažiau maistingųjų medžiagų reikalaujančių augalų, kaip soja, miežiai ar avižos, auginimą. Didėja dėmesys technologijoms, kurios gali sumažinti trąšų naudojimą.
ES subsidijos
Ekspertų teigimu, trąšų rinka keičiasi struktūriškai. Anksčiau įmonės pasitikėjo greitais pasauliniais tiekimais, dabar dėmesys krypsta į tiekimo užtikrinimą ir savą gamybos pajėgumą. Europos šalys siekia mažinti priklausomybę nuo importo iš politiškai nestabilių regionų. Netgi siūloma ES subsidijų programa, skirta palaikyti (ir plėsti!) Europos trąšų gamybą.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) anksčiau perspėjo, kad pasaulinės trąšų kainos 2026 metų pirmą pusmetį gali dar pakilti 15–20 procentų, jei krizė tęsis. Tai gali turėti poveikį pagrindinių javų, tokių kaip kviečiai, kukurūzai ir ryžiai, gamybai.
Analitikai pabrėžia, kad poveikis gali būti platesnis nei vien žemės ūkio sektorius. Didesnės ūkininkų sąnaudos gali atsispindėti maisto kainose vartotojams. Tai sustiprina nerimą, kad geopolitiniai konfliktai vis tiesiogiau veikia kasdienį maisto tiekimą.