Europos Komisija pristatė veiksmų planą, skirtą padėti ūkininkams ir gyvulių augintojams greičiau pereiti prie ekologinės gamybos. ES tikisi, kad per dešimtmetį bent ketvirtadalis Europos žemės ūkio paskirties žemės bus ekologinė.
Pagrindinis tikslas yra „skatinti paklausą“ reklamos kampanijomis ir kitomis priemonėmis. ES komisarai Janusz Wojciechowski (Žemės ūkis) ir Frans Timmermans (Aplinka) pažymėjo, kad toks gamybos būdas ypač naudingas mažiems ir vidutinio dydžio maisto gamintojams.
Pristatydama savo bio-stimuliatorių, Europos Komisija dar kartą pabrėžia naujų subsidijų pagal Žaliąjį susitarimą svarbą naujoje bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP). Šiuo metu vyksta sudėtingos derybos dėl šios politikos. Daugelis ES šalių laiko žemės ūkio ir gyvulininkystės pertvarką nereikalinga, nebaigta, per greita, per didelė arba per privaloma.
Veiksmų plane Wojciechowski ir Timmermans tęsia politiką, atitinkančią Europos žaliąjį susitarimą bei strategijas „Nuo ūkio iki stalo“ ir „Biodiversitetas“. Šie pasiūlymai skirti tinkamai subsidijuoti sparčiai augančią ekologinę sektorių, kad būtų pasiekti Žaliojo susitarimo tikslai.
Dabar pristatomas bio-stimuliatorius siūlo skatinti tiek ekologiškų produktų gamybą, tiek vartojimą. Vienas europietis vidutiniškai išleidžia 84 eurus per metus ekologiniams produktams, tačiau skirtumai tarp ES šalių labai dideli – nuo 1 iki 344 eurų vienam gyventojui.
Ekologinė gamyba svyruoja tarp ES šalių, pirmauja Austrija (26%), po jos eina Švedija ir Estija su maždaug 20%. Kitose šalyse ekologinė žemdirbystė apsiriboja apie 3%, kaip Bulgarijoje ar Rumunijoje, sakė Wojciechowski.
Tai lemia ne tik perkamosios galios skirtumai (ekologiški produktai paprastai yra brangesni), bet ir skirtingas prieinamumas. Per pastarąjį dešimtmetį ekologinės žemės ūkio plotas ES išaugo beveik 66%, nuo 8,3 mln. hektarų 2009 m. iki 13,8 mln. hektarų 2019 m. Šiuo metu jis sudaro 8,5% visos žemės ūkio paskirties žemės.
Dabartiniame bendrosios žemės ūkio politikos biudžete apie 1,8% lėšų (7,5 mlrd. eurų) skiriama ekologinio žemės ūkio rėmimui. Būsima BŽŪP apims aplinkosaugos subsidijų programas, kurių vertė 2023–2027 m. laikotarpiu sieks 38–58 mlrd. eurų, priklausomai nuo šiuo metu vykstančių BŽŪP derybų rezultatų.