Europos Komisijos tyrimas rodo, kad naujos augalų veisimo technologijos, tokios kaip CRISPR/Cas, gali būti naudingos aplinkai ir skatinti žalesnį žemės ūkį.
Taip pat nustatyta, kad naujosios genomų technologijos – pagrįstai – vis dar patenka į prieš dvidešimt metų priimtus Europos genetinės modifikacijos įstatymus, todėl taisyklės turi būti atnaujintos.
Šiandien Briuselyje pristatytą GMO patarimą laukė ilgai ir su įtampa. Europos Komisija dabar ketina leisti naudoti naujas genų redagavimo technologijas ir planuoja derėtis su žemės ūkio ir maisto ministeriais bei Europos Parlamentu dėl teisės aktų pakeitimų.
Europos Komisijos komisarai dar prieš daugiau nei dvejus metus pavedė atlikti šį tyrimą po to, kai Europos Teisingumo Teismas (ETT) 2018 m. Liuksemburge nurodė, kad genų elementų „iškirpimas“ žemės ūkyje, naudojant crispr technologiją, taip pat yra genų manipuliacijos forma ir priklauso griežtos ES genų teisės reguliavimui.
Šiuo sprendimu Europos Teismas naujas veisimo technologijas lygino su tradicine genetine manipuliacija. Daugelis ES šalių žemės ūkio sektoriuje kritikavo šį sprendimą, nes griežti reikalavimai trukdė naudoti „nekenksmingas“ naujas technologijas ES.
„Naujos veisimo technologijos gali skatinti žemės ūkio tvarumą“, – pristatydama studiją sakė ES komisaro Stella Kyriakides (Maisto sauga, biologinė įvairovė) atstovė. Ji daugiausiai galvoja apie ligoms atsparias veisles ir cheminės apsaugos priemonių vengimą. Kitose pasaulio dalyse CRISPR/Cas jau sparčiai populiarėja.
Visgi praeis dar šiek tiek laiko, kol Europos Komisija pateiks naujų veisimo metodų pasiūlymą. Prieš pasiūlymą bus konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis ir poveikio vertinimas. ES žemės ūkio ir maisto ministrai ketina aptarti šį tyrimą artėjančiame pusmečio Žemės ūkio tarybos susitikime gegužės pabaigoje.