Lenkija nori užsienio darbuotojų iš Europos Sąjungos nepriklausančių šalių įleidimą sieti su darbo sutartimi, siekdama apsaugoti darbo rinką ir kovoti su nelegaliai dirbančiais asmenimis. Tai apima ir darbo leidimų visišką skaitmeninimą bei baudų už nelegalią darbą didinimą.
Lenkijos vyriausybė teigia, kad tai būtina norint geriau kontroliuoti migrantų srautą, ypač atsižvelgiant į įtampą pasienyje su Baltarusija. Ši šalis, pasak Lenkijos, tyčia siunčia migrantus ir prieglobsčio prašytojus į pasienį spaudimui Europos Sąjungai daryti, o Lenkija tai vadina „hibridine karu“. Tai, Varšuvos vertinimu, kelia saugumo grėsmę.
Šiuo metu užsienio sezoniniams darbininkams Lenkijoje taikomi gana lankstūs reikalavimai, leidžiantys daugybei dirbti pagal lanksteles sutartis. Tačiau tai nesuteikia tokių pačių teisių ir apsaugos kaip pilnos darbo sutartys. Be griežtesnių migrantų įleidimo sąlygų, numatomas ir baudos didinimas darbdaviams, leidžiantiems nelegaliai dirbti migrantams.
Briuselis teigia, kad Lenkija neturi teisės interpretuoti ES taisyklių dėl užsienio sezoninių darbuotojų taip, kad tai reikštų prieglobsčio prašymų atmetimą. Nepaisant ES įspėjimų, premjeras Tuskas kartojo, kad Lenkija sieks griežtinti pasienio politiką, kad būtų užkirstas kelias tokių režimų, kaip Baltarusijos prezidento Lukašenkos, manipuliavimui migrantų srautais.
Dabartinė priešprieša tarp Lenkijos ir Europos Komisijos yra platesnio ES diskurso tęsinys apie nacionalinės suvereniteto ir Europos reguliavimo pusiausvyrą. Artėjančiame ES valstybių vadovų susitikime bus bandoma rasti naujų susitarimų šiuo klausimu.
Lenkija nėra vienintelė šalis, kritikuojanti Europos migracijos politiką; kitos šalys, tokios kaip Vengrija, taip pat vis labiau siekia savarankiškai spręsti migracijos klausimus. Kadangi vis daugiau ES šalių riboja migrantų ir prieglobsčio prašytojų priėmimą, likusios šalys turi priimti jų daugiau. Tai kelia priešiškas nuotaikas ir didina protestus prieš migrantus daugelyje ES šalių.