Europos Komisija siekia spartinti Juodkalnijos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos narystės procesą. Šalys pažengė pakankamai, kad gautų konkretų laiko grafiką. Juodkalnija galėtų tapti 28-ąja ES nare jau 2028 m.
Briuselis sukūrė atskirus veiksmų planus šioms keturioms šalims. Tai priartina Europos Sąjungos plėtrą. Tikroji narystė priklausys nuo tolesnių reformų ir esamų 27 ES šalių sutikimo.
Juodkalnija pirmoji
Juodkalnija pažengusi toliausiai. Šalies narystės derybų pabaiga numatoma šių metų pabaigoje, o pasirašyti narystės sutartį tikimasi 2027 m. birželį. Jei reformos tęsis, Komisija laiko realu narystę 2028 m. Paskutinė ES plėtra įvyko 2013 m., kai įstojo Kroatija.
Albanija žengia netoli. Šalis nori užbaigti derybas 2027 m. ir galėtų įstoti 2029 m. Briuselis tiki būtina tolesnė teisinės sistemos reforma bei aktyvesnis kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Taip pat vyriausybė turi geriau atsižvelgti į visuomenės kritiką.
Ukraina dar ne
Moldovai ir Ukrainai Briuselis dar nenustatė narystės datos. Abi šalys įgyvendino svarbias reformas, tačiau privalo toliau keisti teisės aktus ir valdžios institucijas. Naujo plano pagrindu Moldova 2027 m. galėtų užbaigti daugiau nei dvidešimt derybų raundų, Ukrainai numatyta septyni.
Ukraina, nepaisant karo, padarė reikšmingą pažangą, teigia Briuselis. Europos Komisija giria antikorupcines institucijas. Tuo pačiu Kijevas turi skubiai tobulinti teisingumą, demokratines institucijas, viešąją administraciją ir mažumų apsaugą. Derybų užbaigimas 2028 m. išlieka ambicingu tikslu.
Balkanas atsilieka
Kitiems kandidatams perspektyvos mažiau palankios. Serbija beveik nepažengė. Komisija regi galimybę naujai reformų krypčiai paskutiniuose rinkimuose. Šiaurės Makedonija turi atlikti būtinus konstitucijos pakeitimus, o Bosnija ir Hercegovina atsilieka politinėse ir valdymo reformose.
Pagal Briuselį, Sakartvelas dar tik nominaliai yra kandidatas. Narystės procesas iš esmės sustojo dėl demokratijos ir žmogaus teisių nuosmukio. Turkija taip pat tolsta nuo narystės. Ankara atmeta Europos kritiką dėl teisės valstybės ir politinių pokyčių.
Dabar ES šalys turi nuspręsti dėl tolesnių žingsnių.
