Bruselyje buvo paskelbta apie naujas priemones po nerimą keliančio infekcijų padidėjimo komerciniuose paukštininkystės ūkiais Vidurio ir Pietų Lenkijoje. Šių neatidėliotinų priemonių turinys dar neatskleistas.
Lenkijos paukštininkystės sektorius labai sunerimęs. Ūkininkai ir eksportuotojai baiminasi, kad ES laikinai uždraus visą eksportą iš Lenkijos, net ir iš regionų, kurie (dar) nėra paveikti paukščių gripo. Jie pabrėžia, kad toks sprendimas sukeltų didelę ekonominę žalą sektoriui ir galėtų užbaigti Lenkijos lyderystę šioje srityje.
Nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą paukštininkystės sektorius gerokai išaugo. Ši šalis tapo viena didžiausių vištienos gamintojų ir eksportuotojų Europoje. Sektoriaus modernizavimas ir integracija į Europos rinką lėmė greitą gamybos ir eksporto augimą.
Kitos ES šalys taip pat susiduria su paukščių gripo protrūkiais. Vokietijoje komercinių paukštininkystės ūkių rizikos lygis šiuo metu įvertintas kaip „vidutinis“. Tuo tarpu Vengrijoje jau sunaikinta šimtai tūkstančių paukščių.
Izoliuotų atvejų užfiksuota Italijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Šiaurės Airijoje ir Airijoje. Infekcijos dažniausiai nustatytos vandens paukščiams (antims, žąsims, gulbėms), tačiau taip pat paveikti plėšrieji paukščiai, kėkštai ir kojoskočiai.
Ekspertų teigimu, pasaulinis paukščių gripo plitimas iš esmės susijęs su migruojančiais laukiniais paukščiais. Šie gyvūnai platina virusą dideliais atstumais. Per pastaruosius mėnesius protrūkiai nustatyti keliuose žemynuose, tarp jų Azijoje, Europoje ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje.
Mokslininkai pastebi, kad paukščių gripo virusas vis dažniau užkrečia kitas gyvūnų rūšis. Nustatyti užsikrėtimai kiaulėms, karvėms ir katėms. Kai kuriais atvejais virusas aptiktas ir jūrų liūtų bei lokių grupėse. H5N1 rūšis rasta ir jūrų liūtų kolonijoje pietryčių Anglijos pakrantėje. Rasta 40 mirusių pilkųjų jūrų liūtų, o virusas aptiktas 15 gyvūnų mėginiuose.