Vokietija nebepriešinasi Europos direktyvai kovai su dirvožemio užterštumu. Tai sumažina pasipriešinimą ES tokiai direktyvai, kaip paaiškėjo pernai ES Aplinkos taryboje. Prancūzija nori per pusmetį, būdama ES pirmininke, užbaigti dirvožemio apsaugos klausimą Europos Sąjungoje.
ES dirvožemio strategija kyla iš Europos žaliąją programą ir Europos biologinės įvairovės strategiją. Europa taip siekia spręsti klimato ir biologinės įvairovės problemas. Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu 70 procentų dirvožemių nėra geros būklės. Lapkritį pristatant planus, dar buvo daug protestų dėl Europos kišimosi į nacionalines kompetencijas.
Europos Komisija siekia sukurti įstatymą dirvožemio apsaugai, ir Europos Parlamentas ją palaiko. Kai kurios ES valstybės narės laiko dirvožemio apsaugą nacionaline atsakomybe. Iki šiol Vokietija taip pat teigdavo, jog, priešingai nei orui ar vandeniui, dirvožemis nėra mobilus, todėl jo apsauga nėra Europos užduotis.
Naujoji centro kairės Vokietijos vyriausybė į tai žiūri kitaip. Visoje ES gresia dirvožemio degradacija, sakė naujoji aplinkos ministrė Steffi Lemke (Žalieji). Todėl dirvožemio derlingumą būtina spręsti kartu. Lemke pabrėžė, kad nacionaliniai ir ES teisės aktai turėtų kuo mažiau persidengti.
Švedija, Danija ir Vengrija taip pat ragino imtis tik būtiniausių veiksmų, tačiau sutinka, jog turi būti priimta ES direktyva.
Naujoje dirvožemio strategijoje nustatyta, kad nuo 2050 metų daugiau neturėtų būti prarandama žemės ūkio paskirties žemės ir ganyklų. Iki tol statybas žemės ūkio teritorijose reikės kompensuoti naujos žemės ūkio žemės kasimu. Rumunija ir Bulgarija mano, jog ES taip pat turėtų skirti lėšų užterštų dirvožemių tvarkymui ir valymui.
Pirmuoju komentarų lapkritį LTO Olandija teigė, kad Olandija jau 40 metų turi savo dirvožemio politiką su „daugiau nei pakankamomis įstatyminėmis galimybėmis“. Nuo aštuntojo dešimtmečio Olandija, pasak LTO, yra viena iš pirmųjų ES valstybių, vykdančių aktyvią dirvožemio politiką, ir tai vadina „daugiau nei pakankama“.