Vokietija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Austrija ir Suomija aiškiai pareiškė, kad Europos Komisijos siūlomas beveik 2 trilijonų eurų biudžetas 2028–2034 metams jiems yra per didelis. Be reikšmingo sumažinimo jos grasina nepritarti biudžetui. Priešinguose pozicijose yra septyniolika kitų šalių, įskaitant Italiją, Ispaniją ir Lenkiją, kurios priešinasi pernelyg dideliam taupymui.
Žemės ūkis
Todėl diskusija neapsiriboja vien tuo, kiek ES gali išleisti per ateinančius septynis metus. Bent jau taip pat svarbu, kam turi būti skiriamos lėšos – pavyzdžiui, ekonomikos stiprinimui ir Europos gynybos gerinimui. Ypač žemės ūkio subsidijos ir parama regionams gresia tapti didelių biudžeto perskirstymų auka.
Bendroji žemės ūkio politika yra svarbus konflikto taškas. Komisija siekia žemės ūkio paramą ir regionines išlaidas įtraukti į platesnius, mažesnius nacionalinius ir regioninius biudžetus. Priešininkai baiminasi, kad tai silpnintų esamų pinigų srautų apsaugą ūkininkams ir regionams.
Promotion
Daugiau gynybos
Šešios šalys nori didesnio dėmesio Europos saugumui ir gynybai, inovatyvioms įmonėms bei Europos konkurencingumo stiprinimui. Tai sukelia pagrindinį susiskaldymą: finansuoti naujas prioritetines sritis mažinant esamas išlaidas arba didinant ES šalių įnašus ar mokesčius.
Taip pat Europos Parlamentas pasisako už didesnes išlaidas. Tai dar nesudaro kompromiso tarp 27 ES valstybių. Galiausiai su biudžetu turi sutikti ir Europos Parlamentas, o politinė situacija ten yra sudėtinga.
Be to, pats Parlamentas yra susiskaldęs dėl žemės ūkio subsidijų mažinimo ar naikinimo. Politinės frakcijos ir parlamentarų komitetai skirtingai vertina, ar žemės ūkio politika turi išlikti savarankiška, ar gali būti įtraukta į mažesnius nacionalinius fondus. Dėl to nebenusakomas konfliktas tarp 27 vyriausybių, bet ir antras biudžeto kovos frontas su Parlamentu.