Šiame daugiametėje finansinėje schemoje (MFK) Europos Komisijos nariai siūlo reikšmingai perkelti dabartinių ES biudžetų lėšas. Dėl to per artimiausius mėnesius 27 ES šalių atsakingi ministrai kartu su Europos Parlamentu turi sutarti.
Europos Sąjunga keičia savo prioritetus: didėja išlaidos gynybai ir stiprinama pramonės politika. Dėl to aplinkos apsaugos ir klimato biudžetai patiria spaudimą. Kyla klausimas, ar vis dar įmanoma pasiekti sutartus didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų sumažinimo tikslus.
ES daugelį metų ypač rūpinosi išmetamųjų teršalų mažinimu. Naujas dėmesys skiriamas gynybai ir pramonės nepriklausomybei, todėl klimato politika praranda savo svarbą. Ekspertai įspėja, kad dėl to per ateinančius penkiolika metų emisijų sumažinimą perpus pasiekti bus neįmanoma.
Tuo pačiu metu aukščiau darbotvarkėje iškyla pelkių išsaugojimas ir atkūrimas. Upės deltų ir pakrančių teritorijų pelkėjimas gali sulaikyti daug anglies ir užkirsti kelią durpių nykimui. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad ši metodika dar nepakankamai įvertinta moksliniais skaičiavimais. Todėl tikrasis indėlis į klimato tikslų siekimą lieka neaiškus.
Suomijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse šiuo metu rengiami planai didelėms miškų ir gamtinių teritorijų pasienyje su Rusija pelkėjimui. Šios teritorijos esant galimai karinei grėsmei turėtų tarnauti kaip natūrali barjera tankams.
Danija neseniai gavo Europos Komisijos leidimą skirti daugiau nei 626 milijonus eurų naujų miškų įveisimui. Tai leis tūkstančiams hektarų žemės, daugiausia pieno sektoriaus ūkių, paversti gamtine teritorija.
Danijos valdžia, verslas ir savivaldybės pastaraisiais metais parengė svarbų trijų šalių pereinamąjį planą Danijos kaimui, intensyviai žemės ūkiui ir gyvulininkystei.
Plane nėra išvardyta, ko visi suinteresuoti asmenys vieningai nenori, bet kas jiems kartu yra svarbiausia ir ko siekia. Tai vienas didžiausių gamtos projektų Europoje per pastaruosius metus.
Danijos planų patvirtinimas rodo, kad Briuselis miškų įveisimo ir gamtos atkūrimo dotacijas nebelaiko rinkos iškraipymu. Anksčiau tokios paramos dažnai buvo traktuojamos kaip konkurencijos iškraipymas tarp ūkininkų ir kitų sektorių. Dabar gamtos atkūrimas laikomas būtina Europos klimato ir aplinkos strategijos dalimi, nors biudžetas tapo ribotesnis.
Tarptautiniu mastu auga pripažinimas, kad pelkės yra itin svarbios. Jų atkūrimas padeda ne tik mažinti CO2 emisijas, bet ir saugo biologinę įvairovę. Ataskaitos pabrėžia, kad Europos šalys vis dar gerokai atsilieka gamtos atkūrimo srityje, pavyzdžiui, atkuriant prarastas pelkių teritorijas.
Be to, Europos Komisija vis dažniau akcentuoja, kad ES šalys gali naudoti aplinkos ir klimato subsidijas paramai žemės ūkio ir maisto pramonei, jei šie sektoriai sutinka priimti subsidijų kriterijus, kurie gali būti neįprasti jų šakos interesams.