Kalbama apie vadinamojo ES vizų sustabdymo mechanizmo reformą. Jis taikomas gyventojams iš 61 šalies, kurios gali keliauti į Šengeno erdvę be vizos. Jiems leidžiama atvykti trumpajam vizitui, trukmė neviršija devyniasdešimties dienų per 180 dienų laikotarpį. Europos Komisija vėl galės įvesti vizų režimą, jeigu bus „saugumo problemų“.
Esami bevizio keliavimo pagrindai lieka, tačiau atsiranda naujų pagrindų atsisakyti kelionės leidimo. Tai yra hibridinės grėsmės (pavyzdžiui, kai ne ES šalys naudoja migrantus siekdamos įtakos ES).
Nuo šiol bus daugiau dėmesio skiriama Jungtinių Tautų chartijos pažeidimams, tarptautinėms žmogaus teisėms ar tarptautinių teismų sprendimų nevykdymui. Visos šios papildomos priemonės siekia sukurti atgrasymo efektą, teigia Europos Parlamentas.
Be to, Briuselis dabar gali imtis veiksmų prieš ne ES valstybių piliečius, kurie per „aplinkkelį“ gavo prieigą prie Šengeno šalių, įsigiję „auksinį pasą“ ES šalyje per dideles investicijas. Tokiu būdu daug Rusijos oligarchų ir nusikaltėlių per tokių šalių kaip Kipras ir Malta priėjimą prie ES šalių įgijo.
Siekiant užkirsti kelią tretiesiems šalims nesilaikyti savo susitarimų, ES suteikiama daugiau galimybių sustabdyti išimtį konkretiems valstybės pareigūnams ir tarnautojams, kurie gali būti atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus ar kitus vyriausybės padarytus pažeidimus.
Pagal Nyderlandų VVD europarlamentarą Maliką Azmani priimtas teisės aktas yra būtinas „greičiau ir veiksmingiau reaguoti, kai bevizis kelionės režimas į Europos Sąjungą yra piktnaudžiaujamas.“ Pasaulis keičiasi ir mes turime prisitaikyti.
Bendrarašė Tineke Strik (Žaliųjų-Kairiųjų ir Darbo partijos) kritiškai vertina šį naują žingsnį, tačiau ir džiaugiasi. „Džiaugiuosi, jog Europos Parlamentui pavyko įtraukti žmogaus teisių nuostatą, leidžiančią ES sustabdyti diplomatinį bevizį režimą esant rimtiems tarptautinių žmogaus teisių ar humanitarinės teisės pažeidimams.“