Per ateinančius penkerius metus pietinių ES šalių žvejai kasmet galės maksimaliai pagauti septynis tūkstančius tonų tunų ir susijusių rūšių Žaliųjų Kyšulių teritoriniuose vandenyse. Tai liečia 56 žvejybos laivus iš Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos. Mainais ES kasmet skiria ne mažiau kaip 780 000 eurų, iš jų 350 000 eurų už prieigos teises ir 430 000 eurų Žaliųjų Kyšulių žuvininkystės politikai bei „žaliajai ekonomikai“.
Žuvininkystės teisės, kurios turi būti apmokamos laivų savininkų, gali siekti beveik šešias tonas per metus. Be to, susitarimas padeda žuvininkystės kontrolei ir kovoje su neteisėta bei nereguliuojama žvejyba. Sutartyje numatytos ir įvairios stebėsenos taisyklės laivams.
Niderlandų europarlamentarė ir šešėlinė pranešėja Anja Hazekamp (PvdD) kritikavo susitarimą ir jį pavadino „plėšikavimo susitarimu“. „Beveik visos regiono žuvų rūšys jau yra maksimaliai arba per daug išgaudytos. Žuvų skaičius Žaliųjų Kyšulių vandenyse per pastaruosius dešimtmečius dėl pergaudymo sparčiai sumažėjo. Tokie susitarimai yra labai bloga idėja.“
Hazekamp teigė: „Kol vietinė Žaliųjų Kyšulių populiacija žvejoja trimis- iki aštuonių metrų ilgio valtimis, ES siunčia didelius pramoninius laivus, kurie pagauna milijonus kilogramų žuvies ir taip išvalgo Vakarų Afrikos vandenis.“ Pasak niderlandės europarlamentarės, taip pat medžiojamos pažeidžiamos ryklių ir tunų rūšys.
Žalieji Kyšuliai yra salų grupė netoli Afrikos vakarų kranto. 1970-ųjų viduryje šalis išsikovojo nepriklausomybę nuo Portugalijos. Dalies Žaliųjų Kyšulių gyventojų pragyvenimo šaltinis yra žvejyba. Pirmasis susitarimas su ES pasirašytas 1990 metais. Antradienį pratęstas susitarimas yra dalis ES susitarimų tinklo su Vakarų Afrikos pakrančių šalimis, tokiomis kaip Marokas, Mauritanija ir Bisau Gvinėja.