Europos Parlamente pagaliau pasiektas susitarimas dėl Europos sąrašo, nurodančio, kurios investicijos gali būti laikomos tvariomis – vadinamosios „žaliosios taksonomijos“. Po kelių savaičių derybų prieš dvi savaites jau atrodė, kad pasiektas susitarimas su ES vyriausybėmis, tačiau praėjusią savaitę jos grėsė trauktis. Dėl kai kurių teksto pataisymų tai dabar išspręsta.
Finansinės institucijos, teigdamos, kad investicija yra tvari, nuo šiol turi tai įrodyti remiantis Europos taisyklėmis taksonomijoje. Tai padeda kovoti su „žaliojo makiažo“ (angl. greenwashing) praktika finansiniuose produktuose. Be to, susitarimas užtikrina didesnį skaidrumą: investuotojai dabar gali matyti, kiek procentų jų finansinio produkto iš tikrųjų yra tvaru.
Jeigu finansinis produktas nepatenka į taksonomiją, tai privaloma pranešti investuotojui. Tokiu būdu žengiami žingsniai, kad tvarios investicijos taptų norma. „ES šiais apibrėžimais nustato pasaulinį standartą tvarioms investicijoms. Nepaisant intensyvių verslo lobizmo pastangų šiame susitarime yra ambicingi tvarių investicijų kriterijai“, – teigė Europarlamentaras Bas Eickhout (Žalieji).
Vienu didžiausių ginčų derybų metu buvo tikslūs kriterijai, kuriuos turi atitikti tvari investicija. Gavus pastabų iš tarp jų ir Prancūzijos, tekstas dėl branduolinės energetikos buvo šiek tiek pakoreguotas, kad investicijos joje nebūtų iš karto laikomos netvariomis.
„Mes parašėme istoriją“, – reagavo ES Komisijos narys Valdis Dombrovskis. Pasak jo, susitarimas paskatins žalių investicijų srautą, kuris padės Europai 2050 metais tapti klimatiniu požiūriu neutraliu žemynu.
Pasaulinis gamtos fondas (WNF) taip pat džiaugiasi „tvirtomis ir subalansuotomis derybomis. Tai gera žinia daugeliui ES piliečių, suinteresuotųjų šalių ir politikos formuotojų, kurie nori judėti į priekį, kaip reikalauja klimato mokslas.“
Eickhout džiaugiasi naujomis taisyklėmis, kurios užtikrina, kad investicijos į branduolinę energetiką, dujas ir anglį negali būti laikomos tvariomis. Eickhout: „Būtų siaubinga, jei tvarumo reikalavimai būtų ištempiami tik nacionalinių interesų naudai. Laimei, pavyko užkirsti kelią, kad Lenkija galėtų vadinti tvariomis anglies investicijas, Vokietija – dujų, o Prancūzija – branduolinės energetikos investicijas.“