Prieš paskutiniuosius klausymus su naujais Europos Komisijos nariais, būsimą komisijos pirmininkę Ursulą fon der Lajen pastarosiomis dienomis užkulisiuose padarė keletą administracinių nedidelių, tačiau politiškai jautrių pakeitimų.
Socialdemokratų frakcijos lyderė Iratxe Garciá šiandien ryte Briuselyje pranešė, kad Von der Leyen sutiko su kai kuriomis S&D anksčiau pareikštomis prašymais ir pageidavimais. Atrodo, kad su tuo sutiko ir jų koalicijos krikščionių demokratai bei liberalai.
Taip pat buvo pakeistas būsimo ES komisaro Margaritio Šinase funkcijų apibrėžimas. Graikas, būdamas pirmininko pavaduotoju, turėjo bendrą užduotį „Mūsų Europos gyvenimo būdo apsauga“, kuri apėmė ir Europos prieglobsčio politiką.
Von der Leyen sulaukė kritikos, nes žodis „apsauga“ šioje apibrėžtyje sudarė įspūdį, kad migrantai yra matomi kaip grėsmė. Taip pat ją kaltino, kad šis apibrėžimas buvo abipusė parama, gauta iš Rytų Europos konservatorių jos rinkimų laikotarpiu.
Socialdemokratų frakcija Europos Parlamente rugsėjį reikalavo, kad ji pakeistų Graikijos komisaro Šinase funkcijų apibrėžimą. Dabar žodis „apsauga“ pakeistas į „mūsų Europos gyvenimo būdo skatinimą“.
Be to, Von der Leyen vykdė dar du pakeitimus, abu susijusius su naujų socialdemokratų ES komisaro portfeliais. 28 metų Lietuvos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus (Aplinka ir vandenynai) funkcijų aprašyme pridėtas žuvininkystės sektorius. Per savo klausymą prieš dvi savaites jis aiškiai nurodė, kad nori išlaikyti dabartines griežtas ES žuvininkystės kvotas.
Centro kairiojo Liuksemburgo komisaro Nicolas Schmito (Užimtumas) funkcijų aprašymui pridėti socialiniai teises. Socialdemokratai nuo derybų pradžios aiškiai nurodė, kad norėtų darbuotojų teises, socialinę apsaugą ir užimtumą sujungti į vieną portfelį.
Šiais pakeitimais socialdemokratai sustiprino savo įtaką Europos sprendimų priėmimo procese, ne tik savo tradicinėse politikos srityse, bet ir tvarumo, aplinkos bei ekonomikos srityse. Tačiau vis dar nėra jokių garantijų dėl naujos ES politikos finansavimo.
Kol kas nėra žinoma, ar Jungtinė Karalystė tikrai išstos iš ES (ko pasekoje prarastų didelį pajamų šaltinį), tad nebuvo patvirtintas daugiametis finansinis rėmimo fondas (MFRF) ir nesutarta dėl reikšmingų pertvarkų. Štai jau kelis mėnesius valstybės vadovai ir ministrai diskutuoja apie žemės ūkio subsidijų mažinimą.
Politiškai jautrūs ir svarbūs sprendimai, ypač turintys didelį finansinį aspektą, Briuselyje ir valstybių sostinėse stengiamasi atidėti iki kitų metų pradžios. Mat paskutinė „Brexit“ atidėjimo data baigiasi sausio pabaigoje: tuomet pagaliau sužinosime, kur stovime su britais, su palengvėjimu sako optimistiški ES politikai.