| Albanijos narystės derybos bus užbaigtos ne anksčiau kaip 2027 metais. Tačiau tam, kad tai pavyktų, reikia dar daug nuveikti. Ypač prioritetu turi tapti korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo kovojimas, kaip nurodoma Europos Parlamento ataskaitoje. Be to, Tirana turi užtikrinti stipresnę ir įvairiapusiškesnę žiniasklaidos aplinką. Ataskaita nurodo Albanijos politinę poliarizaciją – kurioje konfrontacinė retorika yra įprasta – ir ragina prie įtraukesnio bei konstruktyvesnio politinio dialogo. Taip pat Albanijai rekomenduojama užtikrinti teisės sistemos nepriklausomybę. Reikia apsaugoti ir pagrindines piliečių teises. Šiaurės Makedonija taip pat privalo aktyviau kovoti su korupcija, įgyvendinti reformas ir kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kad galėtų tapti ES nare. Atsižvelgiant į aukšto lygio korupciją ir žemą visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, Europos Parlamentas ragina stiprinti teisės sistemos nepriklausomybę, didinti atsakomybę bei užtikrinti pakankamą stebėseną ir kontrolę. Bosnija ir Hercegovina taip pat siekia tapti ES nare, tačiau susiduria su didelėmis vidinėmis priešpriešomis. Europos Parlamentas palaiko ES šalių sprendimą pradėti derybas su šia šalimi, ypač atsižvelgiant į geopolitinę padėtį dėl karo Ukrainoje. Šalyje yra nedidelė, bet aktyvi prorusiška Serbų bendruomenė. Tačiau norint galutinai prisijungti, Bosnija ir Hercegovina neturi išsiskirti. Dėl to Europarlamentarai pasmerkia separatistinę politiką, kurią vykdo politikas Milorad Dodik ir Serbų orientuoto Respublika Srpska regiono vadovybė. Tai kelia įtampą ir sukelia nestabilumą. ES turi ryžtingai imtis veiksmų prieš tai, įskaitant sankcijų taikymą, teigiama Parlamento pozicijoje. Nyderlandų europarlamentarė Tineke Strik (Žaliųjų kairiųjų grupė) Albanijos galimą narystę 2027 metais vadina „istorine.“ „Žinoma, vis dar reikia patobulinimų teisės valstybės, pagrindinių laisvių, žodžio laisvės ir kovos su korupcija srityse. Tačiau tikiu, kad Albanijos valdžia spės šias prioritetines sritis įgyvendinti laiku.“ Kalbant apie Bosniją, tarptautinė bendruomenė turi padėti šiai šaliai, teigia Strik. „Ypač ES turi veikti, kad padėtų šaliai įveikti susiskaldymą, kad Bosnija galėtų klestėti kaip įtraukri ir tikra demokratija, ir, žinoma, kaip ES narė.“ PvdA europarlamentaras ir šešėlinis pranešėjas Thijs Reuten pažymėjo, kad Šiaurės Makedonijoje vyrauja nusivylimas derybų procesu, ir jis tai supranta. „Raginame Europos Tarybą užtikrinti patikimą proceso eigą be naujų sąlygų kitiems žingsniams stojimo procese.“ |
Europos Parlamentas iškelia sąlygas Balkanų šalių narystei ES
Albanija, Šiaurės Makedonija ir Bosnija ir Hercegovina gali tapti ES narėmis tik tuo atveju, jei tikrai įgyvendins Briuselio reikalaujamas reformas. Tai apima ne tik kovą su korupcija ir nusikalstamumu, bet ir demokratinės teisės valstybės stiprinimą. Europos Parlamentas trečiadienį patvirtino tris pažangos ataskaitas apie šias tris Balkanų šalis.
Susiję straipsniai