Svarbi dalis yra ta, kad prašymai iš šalių, kurias laikoma „saugiosiomis“, bus greičiau nagrinėjami ir atmetami. Šios idėjos esmė – trumpesni procesai. Tai apima prašytojus iš Bangladešo, Kolumbijos, Egipto, Indijos, Maroko, Tuniso ir Kosovo.
Ką tiksliai reiškia „saugios“ ir kaip dažnai gali būti keičiama „saugiosjų šalių“ sąrašas, kol kas nėra aišku.
Taip pat bus svarbu, kur asmuo galės būti „laikinai“ nukreiptas, laukiant savo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo. Planuojama, kad prašytojai galės būti siunčiami į ne ES valstybę, laikomą saugia, net jei tai nėra jų kilmės šalis.
Kritikai atkreipia dėmesį, kad dar nėra aišku, kaip bus tikrinama, ar tas asmuo tikrai gauna apsaugą tokioje laikinoje priėmimo šalyje.
Antra svarbi dalis, kurią patvirtino ES ministrai ir politikai, yra išsiuntimas atgal: greitesnis nelegalaus statuso neturintiems asmenims išvykimas. Pasak Europos Komisijos, „trys iš keturių“ atmestų prieglobsčio prašytojų po sprendimo negrįžta į savo šalis. Tai turi pasikeisti pagal naujus planus.
Numatytos griežtesnės priemonės, tokios kaip ilgesnis sulaikymas laukiant išvykimo, griežtesnės ar ilgesnės įvažiavimo draudimo sankcijos ir naujos pareigos nelegaliems migrantams, kurie turi išvykti. Kritikai teigia, kad nėra aišku, kokios garantijos galioja tokiomis aplinkybėmis ir kaip bus organizuojama priežiūra.
Žmogaus teisės ir teisės apsauga yra nuolatinė ginčų tema. Keliamas nerimas dėl sulaikymo, išsiuntimo ir siuntimo į ne ES šalis, tuo pačiu pabrėžiama, kad teisės turi būti gerbiamos. Kai kur dar trūksta tikslių paaiškinimų, kaip tai bus įgyvendinta praktikoje.
Politikoje imigrantų paketas yra ginčytinas: centro dešinės ir konservatorių frakcijos sulaukė radikalių arba kraštutinių dešiniųjų partijų palaikymo, o liberalių ir centro kairiųjų frakcijų kritikos ir kaltinimų dėl „dešinės koalicijos“ . Tuo pat metu šalininkai pabrėžia, kad griežtesnė politika reikalinga, kad būtų galima valdyti migraciją.
ES šalys dar nesusitarė dėl svarbios naujos kontrolės dalies: priimto prieglobsčio prašytojų paskirstymo 27 ES valstybėse. Kai kurios šalys nenori priimti prieglobsčio prašytojų iš kitų ES valstybių. Tokiu atveju tokie atsisakantieji turėtų prisidėti prie prieglobsčio prašytojų išlaikymo kitose ES šalyse.