Strasbūro Parlamentas smerkia JAV prekybos grėsmes ir ekonominį spaudimą Danijai ir kitoms ES narėms. Tai nėra suderinama su tarptautine teise ir pagrindinėmis bendradarbiavimo tarp NATO sąjungininkių nuostatomis.
ES politikai taip pat pažymi, jog Grenlandija neturėtų būti naudojama kaip instrumentas ES suskaldymui. Jie ragina ES veikti tvirtai ir vieningai, prieštarauti tokiems prievartos veiksmams.
Trečiadienio vakarą prezidentas Trampas paskelbė atsisakantis skirti papildomas importo muitų aštuonioms ES šalims, kurios išsiuntė karinę pasirengimo misiją į Grenlandiją, kaip protestą prieš Trampo grasinimus.
Europos Parlamentas trečiadienį vertino tiek bendrąją išorinę ir saugumo politiką (BISSP), tiek bendrąją saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ES. Europos žemyne susidarė „nestabilumo lankas“, kaip sakė europarlamentarai – nuo Ukrainos iki Kaukazo, nuo Artimųjų Rytų iki Sahelio ir nuo Arkties regiono toli už jo ribų.
Parlamentas mano, kad politinis ES poveikis ir pasaulinė matomybė pernelyg dažnai atsilieka nuo ES ekonominės, finansinės ir diplomatijos svarbos. Tai turi keistis. Naujosios JAV užsienio politikos, orientuotos į sandorius ir mažiau į bendradarbiavimą bei Europos apsaugą, pamokos turėtų būti išmoktos. Taip ES galės išvengti ateities pažeidžiamumo dėl spaudimo.
Tuo pat metu europarlamentarai išreiškia susirūpinimą dėl Trampo administracijos nacionalinės saugumo strategijos, kuri „formalizuoja nepagrįstą amerikietišką politiką, kuria ES pagrindinės vertybės, demokratinės principai ir esminiai saugumo tikslai laikomi priešingais JAV interesams“.
Europos Parlamentas pripažįsta, kad NATO ir JAV išlieka svarbiausi Europos sąjungininkai, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į JAV didėjantį nenuspėjamumą ir augantį izoliacionizmą. Naujausiame metiniame pranešime apie bendrąją gynybos politiką, kuriam bendraautoriu yra Nyderlandų europarlamentaras Thijs Reuten (Žalieji/Progresyvioji aljanso frakcija), parlamentas pateikia rekomendacijas, kaip įgyvendinti europinę gynybą.
„Beveik dvidešimt metų ES bendra saugumo ir gynybos politika egzistavo beveik tik popieriuje; atėjo laikas, kad ši realybė taptų tikrove“, – teigia jis. Dabartinė situacija reikalauja skubos, vienybės ir veiksmų pasirengimo. „Svarbiausia nėra konkuruoti su NATO, bet užtikrinti, kad Europa galėtų stovėti savarankiškai ir būti patikimu saugumo žaidėju“, – priduria Reutenas.
Bendros gynybos politikos pagrindas turi būti toks, kad Europos pajėgos galėtų autonomiškai veikti vieningos vadovybės struktūroje, nepriklausomai nuo NATO.