Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl ES biudžeto po 2027 metų ragina priimti lankstesnį ir ambicingesnį daugiametį biudžetą. Padidėjusi tarptautinė nestabilumas ir geopolitinė įtampa, įskaitant Jungtinių Valstijų pasitraukimą iš pasaulinės arenos, Europos parlamentarų nuomone, reikalauja didesnių išlaidų.
Parlamentas pripažįsta, kad reikia daugiau lėšų, tarp jų Gynybai, karui Ukrainoje, ekonomikos augimui ir klimatui. Vis dėlto europarlamentarai nori, kad šios papildomos išlaidos nebūtų daromos socialinės ir aplinkos politikos ar esminių ES prioritetų sąskaita. Ar tai galiausiai įmanoma, stebėtojai abejoja.
Tuo pačiu Parlamentas griežtai kritikuoja Europos Komisijos siūlomą finansavimo struktūrą. Ypač prieštaravimų sulaukia planas, kai kiekviena ES šalis atskirai rengia nacionalinį investicijų planą (kaip ir prie koronaviruso atkūrimo fondų). Europarlamentarų teigimu, šiam modeliui trūksta būtino skaidrumo ir parlamentinės kontrolės.
Parlamentas taip pat nėra patenkintas Komisijos siūlomu Konkurencingumo fondu.
Be to, parlamentarai reikalauja, kad prieiga prie ES fondų ir paramos išliktų susieta su pagrindinių europietiškų vertybių ir teisinės valstybės principų laikymusi. Nauja sąlygų sistema turėtų užtikrinti, kad piliečiai valstybėse narėse nebūtų baudžiami dėl savo vyriausybių politikos.
Taip pat kyla nerimas dėl koronaviruso atkūrimo fondo finansavimo. Parlamentas mano, kad šių skolų grąžinimas neturėtų pakenkti kitiems ES programų biudžetams. Todėl jis ragina ieškoti naujų ES pajamų šaltinių ir neatsiriboja nuo bendrų paskolų už sienų peržengiančius iššūkius sprendžiant.
ES šalys taip pat užims poziciją siūlomo daugiametės finansinės perspektyvos klausimu. Po to prasidės vadinamosios trilogo derybos, kuriose ES šalys, Briuselis ir Europos Parlamentas sieks bendro sprendimo.