Pabėgėlių organizacijos jau perspėjo, kad „ES užrakina prieglobsčio teisę“. Jos atkreipia dėmesį, kad naujos taisyklės leis ES šalims „laikinai“ (kol prašymas administracijos bus nagrinėjamas) apgyvendinti prieglobsčio prašytojus stovyklose už ES ribų, pavyzdžiui, Šiaurės Afrikos ar Balkanų šalyse.
Italijos premjerė Meloni jau mėgino įvesti tokius žingsnius ir įrengė stovykles, tačiau Europos Teisingumo Teismas tai panaikino.
Europos Sąjunga netrukus leis grąžinti prieglobsčio prašytojus be ilgų vertinimo procedūrų. Taip pat bus galima išsiųsti migrantus į trečiąsias šalis. Tai atvers kelią tvarkyti prieglobsčio procedūras už ES ribų.
Šalininkų teigimu, tikslas – pagreitinti procesus ir suteikti aiškumą. Greičiau įvertinus prašymus, žmonės, neturintys teisės į apsaugą, bus anksčiau grąžinami.
Balsavime dalyvavo centro dešinės ir (radikalios) dešinės koalicija, kuri suformavo daugumą ir prižiūrėjo reformos įgyvendinimą Parlamente.
Priešinga nuomone išsiskyrė progresyvūs frakcijų nariai, kurie balsavo prieš ir kritikuoja sprendimą. Jie baiminasi, kad nauja tvarka pakenks pagrindinėms teisėms.
Žmogaus teisių ir pabėgėlių organizacijos kalba apie pavojingą poslinkį Europos prieglobsčio politikoje. Pasak jų, ne europiečiams bus sunkiau gauti realią apsaugą ES.
Jos įspėja, kad prieglobsčio prašytojų perdavimas į trečiąsias šalis gali sukelti situacijas, kai žmonės turės mažiau teisinių garantijų. Taip pat kyla baimė, kad atsakomybės bus perkeliamos už ES ribų.
Šalininkai pabrėžia, kad taisyklės būtinos, kad prieglobsčio sistemą būtų galima valdyti. Jie teigia, kad valstybės narės turi geriau kontroliuoti migracijos srautus.
Su Parlamento patvirtinimu pasiektas kitas žingsnis Europos prieglobsčio politikos reformoje. Vėliau šiais metais ES šalys ir Parlamentas turės susitarti dėl daugelio įgyvendinimo detalių. Taip pat bus sprendžiama, ar ES šalys turėtų perimti prieglobsčio prašytojus iš kitų šalių ir ar turėtų prisidėti finansiniu požiūriu.