Komisija teigia, kad teisėjų nepriklausomybė Vengrijoje yra struktūriškai veikiama spaudimo. Politinis poveikis paskyrimams, sankcijoms ir teismų kompetencijai vis dar nepašalintas. Tai kelia susirūpinimą dėl sąžiningo teisingumo vykdymo ir blokuoja tolesnius Europos mokėjimus Budapeštui.
Viso daugiau nei 18 milijardų eurų ES lėšų lieka užšaldytos. Pernai Komisija atleido 8 milijardus eurų, kai Vengrija įgyvendino keletą teisinių reformų. Tačiau, Remiantis Briuselio duomenimis, nuo to laiko pažanga beveik neįvyko, nepaisant ankstesnių vengrų vyriausybės pažadų.
Nepasitenkinimas Vengrija auga ne tik Komisijoje, bet ir tarp ES valstybių narių bei Europos Parlamente. Daugelyje sostinių girdimi raginimai imtis griežtesnių priemonių. Danija netgi siekia sustabdyti Vengrijos balsavimo teisę Taryboje.
Nyderlandų europarlamentarė Raquel García Hermida-van der Walle (D66), dirbusi prie metinės ataskaitos Europos Parlamento vardu, išreiškė didelį susirūpinimą: „Kai matai, kaip tokios šalys kaip Vengrija ignoruoja teisinę valstybę, suprantu, kodėl Europos Komisija gali nesijausti rimtai vertinama. Patarimai stiprinti teisminę valdžią ir nepriklausomą žiniasklaidą ten tiesiog nugrimzta į šiukšlyną.“
Visuomeniniame Europos Parlamento seminare keli frakcijos ragino galutinai įvesti sankcijas priešiškam vengrų ministrui pirmininkui Viktorui Orbánui. Strasbūre vykusiame debatuose gausiai dalyvavo Budapešto meras Gergely Karácsony. Kaip proES kandidatas jis kitais metais varžysis rinkimuose prieš valdantį Fidesz partiją. Europos Parlamentas jam skyrė stovinčias ovacijas.
Ataskaitoje taip pat pateikiama kritika kitos ES šalims. Rumunijoje vis dar išlieka rūpestis dėl politinio spaudimo teisėjams ir žiniasklaidai. Maltoje nepavyko padaryti pakankamos pažangos stiprinant teisinę valstybę, nepaisant ankstesnių pažadų. Slovakija sulaukia ryškios kritikos dėl neseniai priimtų įstatymo pakeitimų, galinčių kenkti teisėjų nepriklausomybei. Čekija ir toliau užsitęsusi skaidrumo trūkumą teismų paskyrimuose.
Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad kai kurios šalys ne tik pažeidžia ES taisykles, bet ir ignoruoja savo pačių įstatymus. Tai mažina abipusį pasitikėjimą Sąjungoje. Nors kai kurios valstybės rodo nedidelę pažangą, Briuselio teigimu, jos dažnai nepakankamos struktūriniams pagerinimams.
Europos Sąjungoje auga susiskaldymas, kaip elgtis su valstybėmis, pažeidžiančiomis teisinės valstybės standartus. Kol kai kurios vyriausybės ragina diplomatiją ir dialogą, kitos nori griežtesnių sankcijų. Komisija stengiasi subalansuoti abu požiūrius, tačiau politinė bei valdymo aklavietė dėl Vengrijos išlieka svarbiu klausimu.
Atsakydama į tai, Europos Komisija svarsto savo strategijos išplėtimą. Dabar dirbama ties esamos „pinigai už reformas“ sistemos plėtimu, pagal kurią ateityje kitos ES šalys gaus subsidijas tik įrodžiusios pažangą teisės valstybės ir demokratijos srityse.