Europos Parlamento Žemės ūkio komitete ketvirtadienį su Komisijos vicepirmininku Fransu Timmermansu bus svarstoma, kaip po koronaviruso pandemijos Europos žemės ūkis galėtų tapti tvaresnis. Tai pirmoji proga Žemės ūkio komitetui užduoti klausimus Timmermansui apie jo dar nepaskelbtus planus.
Vaizdo debatas nuotoliniu būdu su Timmermansu greičiausiai daugiausiai bus skirtas būsimai finansinei paramai žemės ūkio sektoriams. Kai kurie Europarlamentarai siūlo įtraukti žemės ūkio sektorių į koronos megatransformacijos fondą; kiti mano, kad „saugiau“ būtų laikytis dabartinių biudžetų dabartinei BŽŪP politikai.
Tačiau dėl šio megatransformacijos fondo Europos Komisijos nariai, ministrai ir vyriausybių vadovai dar nesutaria. Ankstesniais pareiškimais Timmermansas paskelbė naują Aplinkos ir Klimato politiką („Green Deal“), kurios dėka žemės ūkio sektorius susidurs su naujais reikalavimais gaminti tvariau ir draugiškiau aplinkai.
Tačiau Europos Komisija šiuo metu, „po koronos laikotarpiu“, turi peržiūrėti (skaityti: mažinti) visus ankstesnius planus, siekdama atlaisvinti šimtus milijardų ekonomikos atstatymui ir verslo paramai. Dėl to Timmermans ne tik turės atidėti arba pritaikyti savo „nuo ūkio iki stalo“ (F2F) strategiją, bet ir susikurs situacija, kai per ateinančius metus klimato ir aplinkos sąlygos gali būti susietos su Europos (koronos) atstatymo subsidijomis. Tokiu būdu „Green Deal“ sąlygos gali tapti Europos koronos gelbėjimo rato dalimi daugeliui pramonės šakų ir sektorių daugelyje ES šalių.
Ankstesnį šią savaitę trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – žemės ūkio organizacijos paragino Europos Komisiją susieti naują bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) su naujuoju koronos megatransformacijos fondu. Baltijos ūkininkai siūlo naują daugiametį biudžetą (2021–2027) panaudoti tvirtam ir teisingam ES ekonomikos atsistatymui po koronos pandemijos, kaip pažymėjo Latvijos ūkininkų organizacija Farmers ‘Assembly.
Baltijos ūkininkai mano, kad atsistatymo priemonės taip pat turėtų pagaliau nutraukti jau ilgai besitęsiančią neteisybę tarp ES ūkininkų. Jie atkreipia dėmesį, kad nuo tada, kai trys Baltijos šalys 2004 m. įstojo į ES, jos gauna mažiausias tiesiogines išmokas, maždaug pusę vidutinio kitų ES ūkininkų gaunamo dydžio. Šios išmokos, pasak laiško autorių, buvo pagrįstos neteisingais Baltijos ūkininkų produktyvumo skaičiavimais prieš įstojant į ES.