Šį savaitgalį Europos Parlamente Strasbūre vėl keli šimtai ES piliečių iš 27 ES valstybių narių diskutavo apie „Europos ateitį“. Tarp jų, kaip ir ankstesniuose dviejuose ES piliečių paneliuose, buvo apie dešimt nyderlandų. Šį kartą daugiausia kalbėta apie klimato kaitą, aplinką ir sveikatą.
Panelis „Klimato kaita, aplinka/sveikata“ nagrinėjo klimato kaitos pasekmes, aplinkos klausimus ir naujas sveikatos problemas. Šios temos taip pat susijusios su žemės ūkiu, transportu ir mobilumu, energija bei pereinamuoju laikotarpiu link mažo anglies dioksido išmetimo visuomenių.
„Jei 2050 metais norime palikti savo (anūkams) švaresnę Europą, turime pradėti keistis jau šiandien. ES pati taip pat galėtų duoti gerą pavyzdį“, – sakė nyderlandė Marieke Lopers (gyvenanti Smilde) savo kalboje plenarinėje sesijoje.
Kaip pokyčių vadybininkė cheminės pramonės sektoriuje ji savo šeimininkams pažymėjo, kad vegetarai Europos Parlamento įmonių valgykloje neturėtų prašyti specialaus valgiaraščio, o veganiškas variantas turėtų būti standartinis, o mėsos mėgėjai turėtų prašyti mėsos patiekalo.
Be to, konferencijos dalyviams neturėtų būti įprasta būti vežamiems autobusu iš savo viešbučio iki Parlamento. Ji pažymėjo, kad dauguma dalyvių gali nusigauti pėsčiomis apie penkiolika minučių, o esant reikalui, galima ir prašyti autobusų vežimo.
Lopers, turinti du mokyklinio amžiaus vaikus, taip pat pabrėžė švietimo svarbą. „Svarbu, kas yra norma, o kas išimtis. Elgesio pokyčiai prasideda nuo savęs. To galime mokyti jau mokyklose. Pažiūrėkite, kaip Norvegijoje ar Lenkijoje labai įprasta kartą per savaitę vaikus nuvesti į kaimą, kad jie susipažintų su augimu ir žydėjimu, tiek žmonių, tiek gyvūnų.“
Jos nuomone, ES jau galėtų nutraukti milijonų kainuojančias reklamos kampanijas, skatinančias mėsos vartojimą. Taip pat prekybos susitarimuose ir žemės ūkyje Europos Sąjunga galėtų veikti griežčiau.
„Kodėl mes importuojame milijonus kilogramų sojos kaip gyvulių pašarą iš kito pasaulio krašto, maitiname ir tręšiame su ja gyvulius keliose Nyderlandų žemės ūkio teritorijose, o paskui gyvulius ar mėsą eksportuojame atgal į kitą pasaulio kraštą? Kiek kuro, energijos ir taršos tai kainuoja?“
Lopers teigimu, diskusijose apie Europos klausimus dažnai pirmiausia žiūrima į pinigus, į finansines išlaidas. Jos manymu, pirmiausia reikėtų vertinti, kaip teršiančios ar švaistančios yra tam tikros veiklos. Daugeliui aplinką teršiančių veiksmų vis dar nėra taikoma jokio kainų ženklo.
„Tai taip pat galioja ir visai finansinei paramai silpnoms ES šalims: mes neturėtume remti šių šalių pinigais, o savo žiniomis ir ekspertize. Iš to galėtų pasinaudoti ir Nyderlandai. Subsidijos turėtų būti tik trečia ar ketvirta išeitis“, – pastebėjo ji.
Lopers palygino tai su dažnai girdima nuomone apie vystomojo bendradarbiavimo pagalbą: nereikia duoti išalkėliams žuvies, o meškerę ir išmokyti juos žvejoti…
Konferencija Europos ateičiai prasidėjo šių metų pavasarį ir tęsis iki 2022 metų pavasario. Dalyvavimo procedūrą organizuoja Europos ateities konferencija, kurioje dalyvauja politikai iš EP, Europos Komisijos ir ES šalių. Be to, kelios ES šalys, įskaitant Nyderlandus, parengė savo „ES ateities viziją“.
Per piliečių dialogą „Žvilgsnis į Europą“ visi Nyderlandų gyventojai gali pasidalinti savo idėjomis apie Europos ateitį. „Žvilgsnis į Europą“ yra Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir yra Europos ateities konferencijos dalis. Visų ES gyventojų idėjos naudojamos rengiant Europos ateities planus.