Pieno produktai išlieka didžiausia Airijos eksporto kategorija – jų stabilios eksporto pajamos siekė 6,3 mlrd. eurų. Nepaisant prastų oro sąlygų, kurios paveikė žolės augimą, pieno produktų eksportas liko stabilus. Pagrindinės šių produktų rinkos buvo ES, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
Mėsos ir gyvulių eksportas padidėjo 6% iki 4,3 mlrd. eurų, daugiausia dėl didesnių jautienos, kiaulienos ir veršienos kiekių bei kainų. Be to, gėrimų sektorius augo beveik 20%, o viskio eksportas išaugo 13% ir viršijo 1 mlrd. eurų. Ypač pastebima buvo „ready-to-drink“ gėrimų eksporto vertės triskart padidėjimas iki 235 mln. eurų.
Jungtinė Karalystė išliko didžiausia Airijos žemės ūkio produktų rinka – jų eksporto vertė siekė 5,9 mlrd. eurų, tai 7% daugiau. Nors JK dalis bendro eksporto po „Brexit“ sumažėjo, ji išlieka svarbia rinka.
Eksportas į ES šalis padidėjo 4% iki 5,9 mlrd. eurų, o Prancūzija, Vokietija ir Belgija kartu sudarė beveik 40% šios eksporto vertės. Prekyba su Šiaurės Amerika išaugo 14% iki maždaug 2 mlrd. eurų, tuo tarpu eksportas į Aziją ir Afriką parodė nevienareikšmius rezultatus.
Nors šie skaičiai yra teigiami, Airijos žemės ūkio sektorius susiduria su didelėmis iššūkiais, ypač dėl klimato kaitos ir tvarumo. Sektorius atsakingas už reikšmingą dalį nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, daugiausiai dėl metano išskyrimo iš gyvulių. Siekdama įgyvendinti klimato tikslus, Airijos vyriausybė svarsto priemones, tokias kaip gyvulių skaičiaus mažinimas.
Be to, Airijos vyriausybė pristatė Nacionalinę biometano strategiją, kurioje ūkininkai gali vaidinti svarbų vaidmenį atsinaujinančios energijos gamyboje. Tikslas per maždaug šešerius metus pagaminti 5,7 teravatvalandžių biometano – tai apie 10% dabartinio dujų suvartojimo.
Airijos žemės ūkio ir maisto pramonės ateities perspektyvos išlieka teigiamos, prognozuojamas tolesnis eksporto augimas 2025 metais.