Dėl ekonominės būtinybės ūkininkai renkasi augalą, kuris, nors ir pelningas, yra neteisėtas ir rizikingas. Pasekmės yra gilios – nuo didėjančios nusikalstamumo ir smurto iki problemų dėl maisto saugumo bei tarptautinio nusikalstamumo įsitraukimo.
Ypač šiaurės Albanijoje, kur ūkininkai tradiciškai augino daržoves ir vaisius, laukai dabar pilni kanapių augalų. Šį pokytį skatina kanapių didelis pelningumas, lyginant su tradicinėmis žemės ūkio kultūromis. Kanapės suteikia daug didesnį derlių hektarui.
Perėjimas prie kanapių auginimo sukėlė įvairias reakcijas Albanijos visuomenėje ir politikoje. Kai kurie politikai teigia, kad ūkininkai būtų kvaili, jei nepasirinktų šio kelio. Ši pastaba atspindi pokyčių mastą ir sukeltas nerimas.
Kanapių auginimo plėtra taip pat lėmė nusikalstamumo ir saugumo problemų augimą regione. Policija aptiko ir sunaikino kelias dideles kanapių plantacijas, pavyzdžiui, neseniai prie Kosovo sienos rastą 20 000 augalų ir 320 sunaikintų augalų Vloroje.
Kova su neteisėtu auginimu kartais turi tragiškų pasekmių. Viename incidentų vadinamajame Albanijos „kanapių karalystėje“ per šaudynes su nusikaltėliais žuvo policijos pareigūnas. Šis įvykis pabrėžia pavojus ir smurtinį neteisėtų kanapių pramonės pobūdį šalyje.
Nors kanapių auginimas trumpuoju laikotarpiu suteikia ekonominės naudos Albanijos ūkininkams ir kaimams, jis taip pat neša didelę riziką ir neigiamas pasekmes. Priklausomybė nuo neteisėtos kultūros daro ūkininkus pažeidžiamus baudžiamajai atsakomybei ir smurtui.
Be to, perėjimas prie kanapių auginimo mažina tradicinių kultūrų gamybą, kas gali kelti grėsmę maisto saugumui regione ir lemti maisto kainų kilimą.