Japonijos Osakoje bandoma pašalinti Australijos žemės ūkio sektoriaus prieštaravimus. Ūkininkai mano, kad jų produktų iš Austrijos ES rinkoje yra per mažai visiškai laisvų nuo mokesčių ir kvotų.
Esamas ES pasiūlymas, jų nuomone, gerokai nenaudingas Australijos ūkininkams, palyginti su ūkininkais iš tokių šalių kaip Kanada, Naujoji Zelandija ar Pietų Amerika. Jie mano, kad tai būtų žingsnis atgal, o ne į priekį. Be to, esą nėra jokių ženklų, kad ES pasiruošusi pateikti „ekonomiškai pagrįstą susitarimą“.
Australijos ūkininkai bijo, kad prekybos susitarimas jų šalyje atneš griežtų apribojimų, įskaitant produktų, tokių kaip feta ir prosecco, teisių ribojimą. Taip pat kyla baimė, jog ES bandys primesti „nepatogius žemės ūkio reikalavimus“.
Australijos žemės ūkis yra ganėtinai tvarus, tačiau daugelis gamybos sistemų skiriasi nuo ES taikomų. Australijos ūkininkai yra atsargūs dėl Europos aplinkosaugos reikalavimų. „Mes nenorime, kad mums būtų primestos Europos sistemos, kurios visiškai neturi prasmės Australijos aplinkai. Norime laisvosios prekybos susitarimo su ES, bet ne bet kokia kaina“, – pabrėžia Australijos ūkininkų sąjunga NFF.
Australijos žemės ūkio sektorius kelis kartus yra pabrėžęs, kad tai yra „vienintelis tokio pobūdžio šansas per kartą“ sudaryti reikšmingą laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga. Jie tai laiko galimybe išplėsti savo eksporto galimybes ir atverti naujas rinkas. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad nepriims tuščio susitarimo.
Europiečių ir australų derybininkams tenka užduotis rasti pusiausvyrą tarp abiejų pusių interesų. Europos Sąjunga turi savo prioritetus ir interesus prekybos derybose, ir svarbu pasiekti kompromisą, kuris būtų priimtinas abiem pusėms. Tai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja daugybė ekonominių ir politinių veiksnių.
Akivaizdu, kad derybos tarp Europos Sąjungos ir Australijos yra labai svarbios būsimiems prekybos santykiams tarp šalių. Šių derybų rezultatai turės didelę įtaką Australijos žemės ūkio ir gyvulininkystės sektoriui bei Europos rinkai.