Taip vadinamuose „grąžinimo centruose“ migrantai būtų apgyvendinti nagrinėjant jų prieglobsčio prašymus arba kur iš ES šalių atmetami prieglobsčio prašytojai galėtų būti grąžinami. Italijos ministrė pirmininkė Meloni prieš kelis mėnesius tai pradėjo Albanijoje, tačiau Italijos teismai šį sprendimą atšaukė.
Kristerssonas ir Nehammeris teigė, kad tik dvidešimt procentų atmetamų migrantų iš tiesų palieka ES. Pasak Kristerssono, reikia naujų strategijų, kad būtų užtikrintas esamų taisyklių laikymasis ir migracijos politikos integralumas. Nehammeris pridūrė, kad be bendrų veiksmų ES patikimumas yra pavojuje.
Planas numato įsteigti prieglobsčio centrus saugiose trečiosiose šalyse, tokiose kaip Albanija ar Serbija, kur migrantai galėtų gyventi, kol bus išspręsta jų situacija. Šios šalys mainais gautų finansinę ar politinę paramą iš ES. Iniciatyva turėtų ne tik padidinti deportacijų efektyvumą, bet ir atgrasyti nuo neteisėtos migracijos, – teigė Kristerssonas.
Politinė spaudimas spręsti migracijos klausimą yra didelis. Dešiniosios partijos daugelyje ES šalių reikalauja griežtesnių migracijos įstatymų. Spalio mėnesį Europos Taryboje jau buvo diskutuojama, kaip trečiosios šalys galėtų padėti valdyti migracijos srautus.
Planas susilaukia kritikos. Žmogaus teisių organizacijos perspėja apie etines dilemas ir tarptautinių įstatymų pažeidimus tokiose prieglobsčio centruose. Oponentai atkreipia dėmesį į riziką, kad Europai svarbios atsakomybės bus perduodamos už ES ribų esančioms šalims. Vis dėlto rėmėjai teigia, kad ši priemonė būtina, kad migracijos sistema išliktų veiksminga.