Derėjimai vyksta po kelių savaičių intensyvaus bendradarbiavimo tarp Belgijos vyriausybės ir Europos Komisijos. Pastaroji nori panaudoti apie 140 milijardų eurų užšaldytų Rusijos fondų banko sąskaitoje, esančioje Briuselyje įsikūrusioje Euroclear kompanijoje, kad būtų suteikta didelė paskola Ukrainai.
Euroclear dabar yra derybų centre. Dėl šios centrinės rolės Belgija patiria didesnę riziką nei kitos ES šalys, kurios atsisako atskleisti informaciją apie savo užšaldytas Rusijos lėšas.
Premjeras De Wever kol kas atsisako pritarti tol, kol jo šalis negaus aiškių garantijų, kad Belgija nebus atsakinga už galimus Rusijos ieškinius dėl žalos atlyginimo. Jis mano, kad finansinę ir teisinę riziką turėtų dalintis visos ES šalys kartu.
Pasak šaltinių Briuselyje, Europos Komisija bando pašalinti Belgijos abejones rengdama teisines garantijas. Tai apima bendrą atsakomybę ir ES lygio garantijas, jeigu Maskva panaudotų teismines priemones.
De Wever skundžiasi, kad Belgija nepagrįstai laikoma vieninteliu „stambiausiu kalakutu“, tuo tarpu kitos Vakarų šalys tyli apie savo dalį. Jis reikalauja didesnio skaidrumo iš Europos ir G7 partnerių dėl likusių 300 milijardų eurų Rusijos turto vietos.
Jungtinės Valstijos jau pareiškė paramą Europos planui su viltimi, kad susitarimas bus pasiektas dar šį mėnesį. Tai didina spaudimą Belgijai atsisakyti savo pasipriešinimo.
Vis dėlto Belgijos premjeras lieka atsargus. Jis nori, kad Europos Sąjunga prisiimtų visą atsakomybę dėl galimų teisinių padarinių. Šaltinių teigimu, De Wever pritars tik tada, kai ES pateiks jam raštišką garantiją.
Europos valstybių vadovai tikisi susitarti per gruodžio viršūnių susitikimą. Tačiau be Belgijos pritarimo šis planas negali būti įgyvendintas.