Dauguma ES šalių yra pasiruošusios naujojo bendrojo žemės ūkio politikos (BŽŪP) metu kiek labiau atsižvelgti į Europos Parlamento ir Europos Komisijos pageidavimus.
Dauguma žemės ūkio ministrų yra linkę tartis dėl didesnių žemės ūkio dotacijų Žaliojo kurso priemonėms, dėl ES dotacijų ribojimo didžiausioms žemės ūkio įmonėms, socialinių (darbo) įstatymų integravimo bei didesnių agrarinių dotacijų gyvūnų gerovei.
Praėjusį pirmadienį neformaliame vaizdo konferencijos susitikime dauguma žemės ūkio ministrų pritarė artėjimui su Europos Parlamentu ir Europos Komisija, siekiant penktadienį, balandžio 30 d., Briuselyje vykstančiame trijų šalių derybų susitikime pasiekti sėkmę. Anksčiau besikeičianti ES pirmininkė Portugalija teigė, kad balandis yra paskutinė galimybė aptarti smulkias detales, nes super trilogo susitikime gegužės 25–26 d. turi būti pasiektas susitarimas. Ši agrarinio sektoriaus viršūnių susitikimas sutampa su pusmečio žemės ūkio ministrų susirinkimu.
Žemės ūkio ministrai sutinka didinti žemės ūkio lėšų dalį aplinkos ir klimato priemonėms („eko-schemoms“) nuo pradinių 20% iki 22% 2023 ir 2034 metais, o 2025-aisiais – iki 25%. Tokiu būdu ministrai seka anksčiau Vokietijos taikytą panašią nuolaidą. Argumentuotai teigiama, kad ūkininkai ne tik turi būti kompensuoti už eko-schemų (ne)kaštus, bet ir turėtų iš jų uždirbti.
Taip pat žemės ūkio ministrai atliepia Europos Komisijos ir Parlamento prašymą pagaliau pradėti ilgai trukusią diskusiją dėl „socialinių standartų“ visoje ES – minimalūs atlyginimai, darbo teisės ir kovos su nelegaliu darbu klausimai taip pat turi būti sprendžiami žemės ūkyje.
Ypač laikini (užsienio) darbuotojai kai kuriose šalyse derliaus nuėmimo metu vis dar yra per mažai apmokami arba išnaudojami. Dabar svarstomas baudos mechanizmas. Portugalijos ministrė Maria do Céu Antunes pirmadienį pažadėjo „kad rasime išeitį“.
Be to, atrodo, kad penktadienį trilogo susitikime gali būti susitarta dėl būdų, kaip užkirsti kelią pernelyg didelėms ES subsidijoms didelėms žemės ūkio įmonėms. Šalys galės pasirinkti iš trijų variantų: maksimalus viršutinis ribojimas (nukenčia tik didieji), procentinis sumažinimas (paveiks visus), arba perskirstymas (palankus mažiesiems, o likusieji moka).
Šalys, kurios nesutinka bendradarbiauti, gali būti nubaustos sumažinant jų išmokas (skaitykite: taikoma bauda). Tai jau taikoma Čekijai, kurioje didžiausia žemės ūkio įmonė (Agrofert) priklauso premjerui Babišui, o tik kelios dešimtys ūkininkų gauna tris ketvirtadalius ES žemės ūkio dotacijų.
Mažiausiai penkios šalys (Graikija, Kroatija, Kipras, Vengrija ir Rumunija) šiuo metu vis dar yra prieš siūlomą žemės ūkio dotacijų perskirstymą, nes, jų nuomone, tebėra neištaisytos esamos „nelygios ES šalių paskirstymo“ problemos.
Nepaisant artėjimų, lieka daug kliūčių ir nuomonių skirtumų, kurie gali sužlugdyti trilogo derybas. Daugelyje klausimų kai kurios šalys dar gali laikytis savo pozicijos, o ES komisarai ar Europos Parlamentas gali išlaikyti savo nuostatas ir viziją. Klausimas – ar jie laikysis visiško teisingumo, ar bus patenkinti ir puse ar mažiau.
Tokie dar neįsisprendę, stipriai diskutuojami klausimai yra: cheminių pesticidų mažinimas (min. 50% iki 2030 m.), azoto trąšų mažinimas (min. 20% iki 2030 m.), ekologinis žemės ūkis, apimantis 25% ploto (tik dirbamos žemės ar viso žemės ūkio ploto), apsauginių juostų palei vandens telkinius plotis (kiek metrų?) ir pasėlių rotacija (3, 4 ar 5% dirbamos žemės).
Naujajame BŽŪP dalis Europos lygmens įgyvendinimo, kontrolės ir priežiūros bus perkelta atgal į ES šalis, kurios savo ruožtu galės dalį atsakomybių perduoti savo regionams ir valstijų padaliniams. Dėl to Europos žemės ūkio politika taps mažiau vienoda ir prievartinė, o gali atsirasti pereinamieji sprendimai bei išimtys pagal šalį.
Europos Komisija ketina derėtis su kiekviena šalimi dėl jų pačių požiūrio ir ES subsidijų sąlygų įgyvendinimo.