Bulgarija nuo sausio 1 dienos naudoja eurą kaip oficialią valiutą. Tai yra 21-oji euro zonos narė. Nacionalinė valiuta, lėvas, po daugelio metų pasiruošimo bus palaipsniui pakeista.
Šis perėjimas šalyje sutinkamas tiek su entuziazmu, tiek su skepticizmu. Šalininkai tai laiko istoriniu žingsniu, kuris Bulgariją priartina prie Europos Sąjungos. Tuo pačiu metu piliečiai nerimauja dėl galimų kainų kilimų.
Parduotuvėse ir valstybės institucijose kainos jau ilgą laiką nurodomos tiek levais, tiek eurais. Šis dvigubas ženklinimas turi padėti vartotojams priprasti ir užkirsti kelią netikėtiems kainų pokyčiams.
Euro įvedimas sutampa su įtempta politine situacija. Praėjusį mėnesį Bulgarijos vyriausybė atsistatydino po nuolatinių didelių protestų prieštaraujant režimui Sofijoje. Protestai buvo nukreipti į nesiliaujančią korupciją ir valdymo nesugebėjimą.
Iš Briuselio taip pat pasigirsta kritika. Europos Komisija sustabdė dalies Europos subsidijų skyrimą Bulgarijai. Komisijos teigimu, kovos su korupcija priemonės nebuvo tinkamai įgyvendintos.
Šis sustabdymas nėra susijęs su euro įvedimu, tačiau atspindi platesnius rūpesčius dėl valdymo ir teisinės valstybės šalyje. Dėl sustabdymo trukmės ir sąlygų kyla neaiškumų.
Bulgarijos gyventojų skaičius siekia apie 6,4 milijono, ji laikoma viena iš skurdesnių Europos Sąjungos šalių. Šalis ES tapo narė 2007 metais. Eilės vyriausybių euro įvedimas buvo laikomas galimu ekonominio stabilumo palaikymo priemone.
Viešojoje diskusijoje svarbi ir užsienio Rusijos įtaka. Daugelyje debatų kalbama apie gandų ir dezinformacijos sklaidą bei geopolitinių įtampų kurstymą, nors nėra aišku, kokia didelė ši įtaka iš tikrųjų yra.