Naujas Europos tyrimas apskaičiavo, kad PFAS taršos šalinimas iki 2050 metų („per vieną kartą“) gali kainuoti apie 440 milijardų eurų. Tai išlaidos šių medžiagų pašalinimui iš vandens, dirvožemio ir gyvenamosios aplinkos.
Nepalankiu scenarijumi, kai tarša didėja arba priemonių nebus imamasi, išlaidos gali viršyti trilijoną eurų. Tai kelia grėsmę ilgalaikiu finansiniu naštu valdžios institucijoms ir visuomenei.
Vandens kokybė
Tuo pačiu ES šalys sutarė dėl griežtesnių paviršinio ir požeminio vandens taisyklių. Bus taikomi griežtesni standartai tam tikroms PFAS ir kitoms teršiančioms medžiagoms, siekiant geriau apsaugoti vandens kokybę.
Promotion
Tačiau bendras PFAS išmetimų ar gamybos draudimas šių vandens taisyklių dalimi nėra. Todėl, pasak kelių suinteresuotųjų šalių, problema išlieka esminė.
PFAS apibūdinamos kaip medžiagos, kurios beveik neskyla ir kaupiasi aplinkoje bei organizmuose. Jos naudojamos įvairiuose produktuose ir sklinda per vandenį bei dirvožemį.
Aplinkos apsaugos organizacijos ragina imtis tolimesnių priemonių. Jų nuomone, griežtesni standartai nėra pakankami, ir būtinos struktūrinės intervencijos, kurios užkirstų kelią naujai taršai.
Gresia vėlavimas
Be to, jos atkreipia dėmesį į atidėtą Europos cheminių medžiagų teisės aktų peržiūrą. REACH reglamento reforma buvo planuota, tačiau vėluoja.
Pasak visuomeninių organizacijų, ši peržiūra turi užtikrinti, kad tokios taršos krizės kaip PFAS nepasikartotų. Jie pabrėžia, kad cheminių medžiagų tarša prisideda prie sunkių ligų ir didelių visuomeninių sąnaudų.
Tuo tarpu cheminės pramonės sektorius vykdo kampaniją, siekdamas riboti arba atidėti plačius pakeitimus. Reformų šalininkai teigia, kad tik esminis taisyklių pakeitimas gali užkirsti kelią dar didesnėms išlaidoms.