Europos Komisija svarsto tarp kitų ribojimų nustatymą Rusijos turistų vizoms. Tai siekiama dar labiau sumažinti lankytojų srautą. Anksčiau kelis milijonus Rusijos piliečių lankė ES šalis. Praėjusiais metais jų buvo tik pusė milijono, daugiausia turtingų rusų. Visiškas įvažiavimo draudimas dar yra aptariamas, tačiau ES šalių tarpe yra nuomonių skirtumų dėl šios priemonės.
Be to, svarstoma riboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno zonoje. Ypač ES rytinių valstybių narių valstybės siūlo šiuos apribojimus, bijodamos sabotažo ir šnipinėjimo. Šalininkai tai mato kaip būdą užkirsti kelią diplomatinių privilegijų piktnaudžiavimui, o skeptiškai nusiteikusios valstybės įspėja apie galimas Maskvos atgrasymo priemones.
Devynioliktasis sankcijų paketas taip pat orientuotas į energetikos prekybą. Europos Komisija nori išplėsti esamus Rusijos naftos eksporto apribojimus. Be to, minimos ir trečiosios šalys: nepriklausomos naftos perdirbimo gamyklos tokiose šalyse kaip Kinija ir Indija gali atsidurti sankcijų sąraše, jei jos dalyvauja perkant ir perparduodant rusišką naftą ir taip apeina sankcijas.
Kita svarbi dalis susijusi su užšaldytais Rusijos lėšų fondais. Europos Parlamentas paragino panaikinti apribojimus, susijusius su Rusijos bankinių sąskaitų konfiskavimu, kad šios lėšos būtų naudojamos Ukrainos atkūrimui ir karinei paramai. Komisija tiria teisines konstrukcijas, leidžiančias naudoti šias lėšas nepažeidžiant galiojančių tarptautinių bankinių taisyklių.
Maskva jau reagavo ryžtingai. Kremlius įspėjo, kad bet kokia Rusijos valstybinių ar privačių aktyvų perdavimo Ukrainai bandymas bus laikomas priešišku veiksmu. Rusijos valdžios institucijos grasina atsakomaisiais veiksmais prieš šalis, kurios dalyvauja tokiuose veiksmuose. Taip pat Maskva pabrėžia, kad atitinkamai gali nukentėti ir Europos piliečiai bei įmonės dėl galimų keršto veiksmų.
Spaudimas Rusijai didinamas ne tik ekonominėje srityje. Taip pat didėja įtampa karinėje srityje, nes pastaruoju metu Rusijos bepiločiai orlaiviai įžengė į Lenkijos ir Rumunijos oro erdvę. Lenkijoje kelių bepiločių naikintuvai iš NATO buvo nukauti, o Rumunijoje jie nesusidūrė su kliūtimis. Šie incidentai didina baimes dėl galimos platesnės karinës eskalacijos.
Kelios NATO šalys ragina įvesti neįskridimo zoną prieš Rusijos bepiločius. Tokia priemonė galėtų būti taikoma ne tik pasienyje su Lenkija, bet ir virš Ukrainos. Siekiant priimti sprendimą, reikalingas oficialus Kyjivo prašymas. Rusija įspėjo, kad NATO veiksmai prieš Rusijos bepiločius Ukrainos oro erdvėje bus traktuojami kaip tiesioginiai puolimai.
Tuo pačiu metu ES institucijos su dideliu susirūpinimu stebi Rusijos didelio masto karines pratybas prie Lenkijos sienos. Šios pratybos vertinamos kaip potenciali provokacija NATO link.